Bulvės Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių ir dažnai auginamų žemės ūkio kultūrų. Oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje pastaruosius  penkerius metus bulvių augintojai kasmet deklaruodavo vidutiniškai po 10 870 ha maistinių bulvių pasėlių. Kiekvienas bulvių augintojas rudenį tikisi gauti gausų  sveikų bulvių derlių. Kaip žinome, vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių bulvių produktyvumą, yra ligos ir kenkėjai. Nesuvaldžius kenksmingų organizmų plitimo, bulvių derliaus nuostoliai gali siekti iki 100 proc.

Viena žalingiausių bulvių ligų, kurios kontrolei ne tik Lietuvoje, bet ir kitose auginančiose bulves pasaulio šalyse skiriamas ypatingas dėmesys – bulvių žiedinis puvinys (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus). Kasmet Lietuvoje vidutiniškai aptinkami 24–26 bulvių žiedinio puvinio židiniai. 2017 m. buvo nustatyti 26, 2018 m. –  30, 2019 m. – 17,  2020 m. – 30, o 2021 m. – 26 bulvių žiedinio puvinio židinių.

Nustatyta, kad 2021 m. bulvių žiediniu puviniu užkrėstas bulvių pasėlių plotas sudarė 26,02 ha. Nelygu veislė ir ūkio agrotechniniai pajėgumai bulvių derlingumas skiriasi. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, vidutiniškai iš vieno hektaro  gaunama apie 13 t bulvių derliaus. Bulvių žiedinio puvinio plitimas sukelia didelius finansinius nuostolius, nes kasmet ūkininkams tenka sunaikinti  šimtus tonų bulvių.

Dažniausiai bulvės infekcinėmis ligomis užkrečiamos sąlyčio su užkrėstais bulvių gumbais metu arba naudojantis nuomojama/skolinta nedezinfekuota žemės ūkio technika ar sandėliu.  „Stebime tendenciją, kad bulvių žiedinis puvinys aptinkamas tiek itin mažuoseir savo poreikiams bulves auginančiuose ūkiuose, tiek ir ūkiuose, kuriuose bulvėms auginti skiriama 20 ir daugiau hektarų“, – teigia Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vyr. specialistė Ieva Mulytė .

2021 m. bulvių žiediniu puviniu užkrėstos bulvės buvo augintos laukuose, kurių plotas buvo nuo 0,04 ha iki 10,04 ha. Pastebime, kad bulvių augintojai domisi bulvių auginimo naujovėmis ir jas diegia savo ūkiuose, tačiau  Lietuvoje vis dar gaji tradicija sodinti savo ūkio bulves. Dar blogiau, kai „bulvių sėklą“ augintojai įsigyja turguje ar pagal skelbimus. Augalininkystės tarnybos specialistai siekia, kad tokių bulvių prekyboje nebūtų, tačiau kol atsiras perkančių neaiškios kilmės, nesertifikuotas ir nepatikrintas dėl ligų ir kenkėjų bulvių sėklą, tol bus ir tokių prekiautojų.

Bulvių karantininių kenkėjų kontrolė yra vienas prioritetinių Europos Komisijos  klausimų, nes bulvės yra vienos populiariausių maistinių augalų. 2022 m. liepos 11 d. įsigaliojo Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos bulvių žiedinio puvinio išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonės. Dėl itin didelio bulvių žiedinio puvinio užkrėtimų skaičiaus, bus taikomi griežtesni reikalavimai keliose Europos šalyse, tarp jų – ir mūsų kaimyninėje šalyje – Lenkijoje. Nuo šiol įvežant bulves iš Lenkijos ir Rumunijos, apie krovinio gabenimą į Europos Sąjungos šalis išankstinio pranešimo nereikės, tačiau bulvių siuntas privalės lydėti augalo pasas. Džiaugtis, kad Lietuva dėl žiedinio puvinio paplitimo nepatenka į labai užkrėstos teritorijos šalių sąrašą  dar per anksti. Jeigu šios ligos situacija Lietuvoje nepagerės ir kasmet bus aptinkama po kelias dešimtis židinių, šalių sąrašas galimai vėl bus peržiūrėtas. Lietuvai patekus į labai užkrėstos teritorijos šalių sąrašą, bulvių augintojai, norėdami bulves išvežti į kitas šalis, privalės atlikti papildomas procedūras, užtikrinančias, kad ligos sukėlėjas nebus platinamas.

Siekiant apsisaugoti  nuo bulvių žiedinio puvinio užkrato būtina atlikti žemės ūkio technikos ir sandėlių dezinfekciją bei sodinti sertifikuotas sėklines bulves. Galime pasidžiaugti, kad bulvių žiedinio puvinio bulvių sėklininkystės ūkiuose jau daugiau nei dešimtmetį nebuvo aptikta, o tai įrodo, kad Lietuvoje sertifikuojamos sėklinės bulvės atitinka joms keliamus augalų sveikatos reikalavimus ir užtikrinamas sėklos sveikatingumas.