Dzūkijoje, garsėjančioje savo smėlynais, visais laikais geriausiai užderėdavo grikiai, todėl neatsitiktinai šie javai buvo vadinami dzūkų duona. Iš grikių pagaminti patiekalai tikdavo ir šventiniam stalui, ir alkio numalšinimui lauko darbų metu. Grikinė babka yra sertifikuotas tautinio paveldo produktas.  

„Dzūkai nuo senų laikų kepdavo dviejų rūšių grikines babkas – saldžias ir riebias, pasirinkimas priklausydavo nuo to, kokiam tikslui ji buvo kepama. Saldžią kepdavo kaip šventinį arba apeiginį patiekalą, kada atvažiuodavo svečių, o riebią, su spirgučiais, kepdavo tada, kai reikėdavo sotesnio maisto dirbant laukuose.

Saldi babka būdavo kepama rečiau, nes norint ją iškepti skanią, reikėdavo įdėti kiaušinių, sviesto, grietinės, o šių produktų ne visada namuose būdavo pakankamai. Be to, sunkiai gyvenantys dzūkai buvo labiau linkę uždirbtus pinigus atidėti juodai dienai nei iškeisti skanesniam maistui, manydami, kad to, ką įdedi į pilvą, niekas nemato, o sukaupti pinigai, užklupus bėdai, visada pravers. Babkas su spirgučiais valgydavo ir šiltas, ir šaltas, norint jas galima pasišildyti ir užgėrus vandeniu, pagardintu spanguolėmis, labai skaniai ir sočiai pavalgyti“, – pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus specialistas edukatorius Jonas Bajoriūnas.

Anot jo, pastaruoju metu kiekvienas senovinis patiekalas, kulinarinis paveldas, grįžta su trenksmu, nes žmonės nori paragauti tų patiekalų, kuriuos lietuviai valgė iki Antrojo pasaulinio karo. „Dzūkijos nacionaliniame parke ruošiame kulinarinio paveldo patiekalus, kad užsukęs turistas galėtų paragauti ir pajusti anksčiau gamintų patiekalų skonį“, – teigė J. Bajoriūnas.

Grikines babkas pastaruoju metu kepa vis dagiau kepėjų, visų receptai labai panašūs arba vienodi, dažniausiai šeimininkė pasako, jog ingredientus deda iš akies, pagal nuojautą. Humoro jausmo nestokojantis J. Bajoriūnas paaiškina, kad nors grikinės babkos kepėja papasakoja, kaip kepti, tačiau kažkokį vieną dalyką nutyli, kad jos babka būtų skanesnė už kitos šeimininkės. „Dzūkai nešykštūs, tačiau vieną ingredientą arba tešlos paruošimo technologijos akcentą pasilieka sau. Paprastai sakoma, kai sudegini tris babkas, ketvirta išeina normali“, – patarė nenusivilti, jei iš pirmo karto nepavyks, J. Bajoriūnas.

„Dainavos žodžio“ skaitytojams siūlome praėjusių metų pyragų iš grikių kepimo varžytuvių-kulinarinio festivalio „Grikio kelias vakar ir šiandien“ marcinkoniškės Dzūkijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus kvalifikuotos darbininkės kulinariniam paveldui Jurgitos Liuolienės, kurios saldi grikinė babka komisijos vienbalsiai buvo pripažinta skaniausia, receptą.

„Norint, kad babka būtų skani, ją reikia kepti ne iš parduotuvėje pirktų grikinių miltų, bet įsigytų iš ūkininkų, su lukštais“, – pabrėžė „Slauniausios grikinės babkos kepėjos“ medalį pelniusi J. Liuolienė.

„Didelei grikinei babkai reikia 0,5 l kefyro, 500 g grietinės, 400 g sviesto, 6 kiaušinių, 4 puodelių miltų, 2 arbatinių šaukštelių sodos ir 2 puodelių cukraus. Ji gaminama taip: pirmiausia ištirpintas sviestas užpilamas ant cukraus ir maišoma iki vienalytės masės. Masei pravėsus, supilama grietinė ir viskas išmaišoma, tada sudedama kefyre nugesinta soda ir vėl išmaišoma. Kiaušinių baltymus reikia atskirti nuo trynių. Trynius sudėti į tešlos masę ir vėl maišyti, suberti miltus ir vėl maišyti, galiausiai sudėti iki purumo išplaktus baltymus ir atsargiai viską išmaišyti. Kepti apie 40 minučių 180–200 laipsnių karščio orkaitėje“, – savo receptą atskleidė J. Liuolienė.

Rita Krušinskaitė, („dzukuzinios.lt“)