Ūkininkai: žieminių kultūrų sėja kai kur vėluoja mėnesį, nenuimtos pupos, rapsų laukai mažėja

Ūkininkai sako, kad žieminių kultūrų sėja kai kuriuose šalies regionuose vėluoja maždaug mėnesį. Kai kur neįmanoma įvažiuoti į permirkusius laukus,kai kur dar nenuimtas derlius, pavyzdžiui, pupų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Audrius Vanagas tvirtina, kad kai kur laukai net džiovinami prieš sėją. Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko Vytauto Buivydo, šiemet rapsais laukų apsodinta kur kas mažiau.

Žieminių kultūrų sėją vėlina drėgmė

„Sėja vėluoja, palyginti su kitais metais. Tiesiog negalėjo pasėti laiku. Kas ir sėjo, bus prastesnė kokybė – iškart po rugpjūčio 25 dienos mažėja kokybė, tikimybė, kad sustiprės ir išgyvens per žiemą, maža“, – BNS teigė V. Buivydas.

Pasak jo, kitų kultūrų agronominė sėjos pabaiga turėtų būti spalio 10-ąją, nors dėl klimato pokyčių kartais išsitęsia ir iki spalio 15 dienos.

„Ir šitoje vietoje, kadangi tas atsilikimas yra, manau, kad šią savaitę dėl gerų orų darbai laukuose buvo labai intensyvūs. Žieminių kultūrų sėjoje kiek nesuspėsime iki spalio 10 dienos, vėliau atsiranda didesnės rizikos“, – kalbėjo Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas.

A. Vanagas sako, kad situacija skirtinguose regionuose nėra vienoda: „Kur iškrito mažiau kritulių, sėja kaip ir į pabaigą eina arba baigta yra, o vakarinėje dalyje įvažiuoti į laukus problematiška. Rajonas rajonui nelygus.“

Pasak ūkininko, kai kurie grūdininkai džiovina dirvas prieš žieminių kultūrų sėją.

„Dabar apriboja viską drėgmės kiekis pačioje dirvoje, nes, pavyzdžiui, kur smėlėtos dirvos, ūkininkai pirmiausia į jas ir važiavo sėti – sėja ten vyksta, bet kur molis, priemoliai, kur daugiau kritulių buvo, ūkininkai stengiasi kažkokiu būdu bandyti padžiovinti, nes į tokią dirvą nesėsi. Per šiltas, saulėtas dienas aria, prajudinus tą dirvą, viliasi, kad pradžius kažkiek, nes šaltesnės tos naktys ir rūkai dideli drėgmę sukelia į dirvos paviršių“, – aiškino A. Vanagas.

Pasak jo, žieminių kultūrų sėja sutrikusi šalies pietuose, vakaruose ir šiaurėje, pavyzdžiui, Anykščiuose, Rokiškyje, Utenoje: „Ten situacija irgi tokia prastesnė. Taip pat ir Pietų Lietuvoje, kur, atrodo, jau sėja turėjo kaip ir būti pabaigta. Šakiuose, Jurbarke panaši situacija – drėgmės kiekis stabdo darbus“.

Rapsų pasėlių mažės

Jeigu ūkininkai iki rugsėjo pirmųjų dienų nespėjo išberti žieminių rapsų sėklų, dabar jau jų sėti ar atsėti nebeapsimoka. Nebent pavyktų užsodinti žieminiais kviečiais.

„Pasėta ženkliai mažiau, ypač Vakarų Lietuvoje, o jeigu ir pasėta, tai yra stebimi nuplovimai, užmirkimai“, – teigė A. Vanagas.

Tuo metu Vidurio Lietuvoje, pavyzdžiui, Pakruojo rajone, rapsų sėja ūkininkams rūpesčių nekelia.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iki rugsėjo vidurio buvo nuimta beveik 97,2 proc. rapsų, o vidutinis derlingumas siekė 3,05 tonos iš hektaro – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai rodiklis siekė 2,78 tonos ar 2024-aisiais – 2,74 tonos.

Pasak ŽŪDC, šiemet žieminių rapsų užauginta 14,2 proc. mažiau negu pernai – atitinkamai 302 tūkst. ha ir 351,8 tūkst. ha.

Rugpjūtį rapsų supirkimo kaina buvo 11,1 proc. didesnė nei 2025 metų tą patį mėnesį – 500,73 euro už toną. Ji taip pat viršijo 2023 ir 2024 metų rugpjūčių kainas, tačiau buvo 22,3 proc. mažesnė nei 2022 metais, kada siekė 644,37 euro.

Nenuimtos pupos daiginasi

Rugsėjo–spalio sandūros savaitę kai kurios dirvos nebuvo paruoštos žiemkenčių sėjai, visuose laukuose derlius buvo nuimtas.

„Laukai ne visiškai tušti. Atrodo, kad nebūtų labai šlapia, tačiau derlius nėra nuimtas“, – BNS sakė A. Vanagas.

Šiemet daugiausia rūpesčių kelia pupų, kuriomis apsodinta beveik 113 tūkst. ha, nuėmimas – paprastai jos iškuliamos rugsėjo pradžioje. Dažniausiai po pupų yra sėjami žieminiai kviečiai.

ŽŪDC duomenimis, rugsėjo viduryje buvo nuimta 32,7 proc. pupų ploto.

„Jos jau išdžiūvusios buvo, bet gavo lietaus. Nuo drėgmės pupos greitai pradeda skleistis ir leisti atžalėlę – tokiu atveju ji geriausiu atveju pašarui tiks, nes jeigu jau pradeda daigintis nuo drėgmės, tai jau yra problema“, – teigė V. Buivydas.

Pasak jo, jeigu pupas ūkininkai būtų nuėmę prieš tris savaites, kokybė būtų visai kita – tiktų maistui.

Tuo metu A. Vanagas sako, kad nebūtinai vėliau nuimtos pupos tiks tik pašarams.

„Jeigu pupa pati neprasidariusi, kritulių daug gal negavo – nevienoda branda. Kai kur net ir žalios dar tos pupos. Šiemet kokybė pupų nėra labai bloga per visą Lietuvą. Jeigu lygintume su praėjusiais metais, turėjome tikrai prastesnės kokybės – buvo daugiau vabalų išgraužtų. Šiemet situacija yra geresnė“, – pasakojo jis.

Pupomis 6,7 tūkst. augintojų šiemet apsėjo trečdaliu didesnį plotą nei pernai. Rugsėjo 21–27 dienomis vidutinė pupų supirkimo kaina siekė 223 eurus už toną – beveik 6,9 proc. daugiau nei pernai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai pupų derlius siekė 255,6 tūkst. tonų.