Panevėžio rajono runkelių augintojai svarsto trauktis: dirbti nebeapsimoka

Mažėjančios cukrinių runkelių supirkimo kainos ir augančios išlaidos verčia Panevėžio rajono žemdirbius persvarstyti, ar juos dar apsimoka auginti. Ėriškių žemės ūkio bendrovė kitąmet runkelių sėti nebeplanuoja, o Jotainių bendrovė mažina jų plotus ir neatmeta galimybės pasitraukti. Tuo metu cukraus gamintojai tikina, kad atsisakančiųjų auginti šiuos šakniavaisius – vos vienas kitas.

Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Eimantas Čeponis tikina, jog su bendrove „Nordic Sugar Kėdainiai“ pasirašė sutartį, tačiau, jei kitais metais supirkimo kaina bus tokia pati kaip šiemet ar net mažesnė, naujos sutarties galbūt jau nebepasirašys.

Praėjusią savaitę prasidėjus cukrinių runkelių derliaus nuėmimui, bendrovė į cukraus fabriką nuvežė pirmąsias 520 tonų šakniavaisių.

Brangi auginimo sistema

„Nepasiekėme net 16 procentų cukraus ribos. Už toną gauname po 27 eurus. Iš vieno hektaro reikia nukasti 65 tonas, kad dirbtume „ant nulio“. Apie kažkokį pelną mes net negalime mąstyti“, – sako bendrovės direktorius.

Pasak jo, prieš kelerius metus supirkimo kainos buvo gerokai didesnės, tad auginti runkelius nebuvo nuostolinga.

Nepasiekėme net 16 procentų cukraus ribos. Už toną gauname po 27 eurus. Iš vieno hektaro reikia nukasti 65 tonas, kad dirbtume „ant nulio“. Apie kažkokį pelną mes net negalime mąstyti

JOTAINIŲ ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS VADOVAS EIMANTAS ČEPONIS – APIE CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGINIMO SĄNAUDAS IR SUPIRKIMO KAINĄ
„Anksčiau buvo 50 eurų už toną, vėliau kaina nukrito iki 44, netrukus smuktelėjo iki 29, o šiandien turime vos 27 eurus. Kitąmet prognozuojama dar dviem eurais mažiau. O kur dar išlaidos transportui, kurui, runkelių sandėliavimui, darbuotojų atlyginimams? Trąšų kaina padidėjo beveik du kartus. Sėklas galime pirkti tik iš fabriko – kiekvienais metais jos brangsta nuo 4 iki 5 procentų, o iš vieno sėklų indo neapsėjame net hektaro. Beje, jų kokybė tikrai prasta, kai kuriose dėžutėse jos būna apskritai nedaigios. Dėl to niekam ir pretenzijų negalime pateikti, nes pats cukraus fabrikas jas perka iš gamintojo Vokietijoje. Beje, viena dėžutė kainuoja daugiau kaip 500 eurų. Mes, siekdami dirvą apsaugoti nuo piktžolių, naudojame brangiai kainuojančią „CONVISO SMART“ sistemą. Ji yra novatoriška alternatyva cukrinių runkelių piktžolių kontrolei. O perkant pigesnes sėklas, kainuojančias apie 250–300 eurų, reikia naudoti papildomas chemines priemones, siekiant tų piktžolių išvengti“, – pasakoja E. Čeponis.

Nenori „iškristi iš sąrašo“

Jotainių žemės ūkio bendrovė su cukraus fabriku sutartį pasirašė pirmiausia dėl to, kad „neiškristų iš augintojų sąrašo“.

„Jei supirkimo kaina pakiltų, tokiu atveju pirmenybę turės sąraše esantys augintojai, o prisijungti „iš šalies“, kai kaina pakyla, nebe visi ir gali. Tad tenka laviruoti. Nuo anksčiau buvusių 200 hektarų susimažinome plotą iki 34 hektarų, kitąmet turėsime vos 20. Jei supirkimo kaina nepakils, kiti metai bus paskutiniai, kai auginsime runkelius, ir daugiau į šią sritį tikrai nebegrįšime“, – teigia bendrovės vadovas.

Kviečius užpuolė liga

Pasiteiravus, kokia veikla šiuo metu bendrovei uždirba pinigų, E. Čeponis teigia, jog praktiškai – jokia. „Pieno gamyba laikosi ties nuliu arba net „į minusą“. Dėl užsitęsusių lietų augalų žydėjimo metu kviečius užpuolė grybinė liga fuzariozė. Tad pelno šiemet nėra prasmės tikėtis ir apie papildomas investicijas bendrovei atnaujinti net nesvajojame. Viltis vienintelė – kaip ir daugeliui ūkininkų – iškentėti metus. Kito varianto tiesiog nėra“, – sako jis.

Išspaudų kainos nemažėja

Prasidėjus cukrinių runkelių kasimo sezonui, Jotainių bendrovė naudojasi Ėriškių žemės ūkio bendrovės paslaugomis – kaimynai kombainu „Tiger“ nukasa runkelių derlių.

„Liūdniausia, jog supirkimo kaina per pastaruosius metus nukrito du kartus, tačiau po runkelių perdirbimo likusių naudingų atliekų kaina nekinta. Pavyzdžiui, cukrinių runkelių išspaudų kaina ir toliau lieka stabili – 22–23 eurai už toną. Tas pats ir su melasa, kurioje gausu įvairių medžiagų ir kuri naudojama karvių pašarams papildyti, ar fabriko kalkėmis, reikalingomis dirvai tręšti. Žodžiu, jų kaina prilygsta pačių runkelių pardavimo kainai“, – kalba E. Čeponis.

Negali „iš savęs tyčiotis“

Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis sutarties nepratęsė ir kitais metais cukrinių runkelių sėti neplanuoja. Bendrovė juos augino 35 metus, įprastai šiems augalams skirdavo apie 300 hektarų.

Pasak bendrovės vadovo, anksčiau pelningi runkeliai tampa nuostolingi. „Kitais metais supirkimo kaina bus vos 25 eurai už toną. Už tokią kainą mes negalime iš savęs tyčiotis. Todėl ir tarėme stop“, – sako G. Giedraitis.

Jis vardija ir kitas priežastis, paskatinusias priimti tokį sprendimą. „Pagrindinės priežastys yra kelios: žema supirkimo kaina, aukštos ir kylančios degalų kainos bei padidėjęs kelių mokestis. Jis pabrango beveik penkis kartus. Tačiau apie tai niekas nekalba. Mes per dieną turime nuvežti nuo 300 iki 400 tonų. Tai reiškia, kad nuvažiuojame apie 700 kilometrų per dieną, – skaičiuoja bendrovės direktorius. – Nors turime visą reikalingą techniką, tačiau dabar, kad bent padengtume sąnaudas, mums reikia užauginti 70 tonų iš hektaro. Jau ne vienerius metus tiek ir užauginame, tačiau kol išvežame į fabriką, sandėliuose šakniavaisiai džiūva ir vidurkis tesiekia 63–65 tonas.“

Viliasi, kad situacija pasikeis

G. Giedraičio nuomone, cukraus fabrikas supirkimo kainos nekelia ne tik dėl pagaminto cukraus pertekliaus Europoje, bet ir dėl išplėsto augintojų rato.

„Šiuo metu augintojai savo produkciją veža net 180–190 kilometrų ir už tai jiems sumokama, o anksčiau buvo apmokama tik 70–80 kilometrų kelio“, – teigia jis.

Paklaustas, kuo bendrovė pakeis nuostolingais tapusius šakniavaisius, G. Giedraitis svarsto apie kitas kultūras. „Mes norime išlikti augintojais, tad gal juos pakeisime salykliniais miežiais, kukurūzais. Matysime, gal kas nors pasikeis ir su cukriniais runkeliais. Tačiau šiandien situacija yra kebli“, – sako bendrovės vadovas.

Ėriškių bendrovė runkelių kasimą baigs lapkričio 10-ąją, o produkcijos išvežimą į fabriką – gruodžio 10–15 dienomis.

Rajone mažėja runkelių plotai

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, padėtis rajone nedžiugina.

„Rajone yra deklaruota apie 900 hektarų cukrinių runkelių. Pernai buvo šiek tiek daugiau. Auginimo mažėjimą lemia, žinoma, supirkimo kainos. 2023 metais už toną ūkininkai dar gaudavo 44 eurus, o šiais metais – vos ne perpus mažiau. Žinoma, nusivylimą lemia ir augančios degalų, sėklų kainos. Juolab kad ir derliaus nuėmimo technika yra brangi. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suprastum, jog ši veikla nuostolinga. Tad apie kokį planavimą ateityje galima kalbėti? – retoriškai klausia skyriaus vedėja. – Labai liūdna statistika.“

Pasak Z. Bakanienės, augintojų išlaidas didina ir produkcijos laikymas, o galutinė supirkimo kaina priklauso nuo runkelių kokybės. „Reikia turėti sandėlius, kur produkciją laikyti, nes runkelius į cukraus fabriką ūkininkai veža pagal numatytą grafiką. Dar kabinėjamasi ir dėl tam tikrų šakniavaisių parametrų. Pavyzdžiui, norint gauti 27 eurus už toną, runkelių cukringumas privalo būti ne mažesnis nei 16 procentų. Jei procentas mažesnis, tuomet ir supirkimo kaina mažinama. Žodžiu, sunku šiais laikais ūkininkams išgyventi“, – kalba skyriaus vedėja.

Keičiasi augintojų geografija

„Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris tikina, jog atsisakančiųjų auginti runkelius – vos vienas kitas. „2027 metams esame pasirašę sutartis, tačiau keičiasi augintojai: vieni gauna mažesnius, kiti – didesnius derlius. Pastariesiems supirkimo kainos yra patrauklios ir palankios, o tiems, kurie nusprendė auginti mažiau, žinoma, prie dabartinių kainų grįžti sunkiau. Be to, ir augintojų geografija keičiasi. Tačiau visa tai dar nereiškia, jog tie augintojai, kurie laikinai pasitraukė, vėl nesugrįš, kai kainos pasikeis“, – įsitikinęs S. Mozeris.

Kainas formuoja rinka

Bendrovės atstovas pabrėžia, kad runkelių supirkimo kainos priklauso nuo padėties cukraus rinkoje. „Esame ne socialinė organizacija. Kainas formuoja rinka. Kai yra paklausa, yra pasiūla ir yra atitinkama kaina. Nėra taip, kad verslas veiktų kitaip – tiesiog klasikinis pavyzdys, nes šiuo metu cukraus kainos rinkoje yra gana žemos, o mes taip pat norėtume už cukrų gauti daugiau. Versle visi norime gauti daugiau, o mokėti mažiau, tačiau šiuo metu mums nepavyksta to pasiekti, nes patys gauname nedaug ir palyginti nemažai sumokame už žaliavą vien todėl, kad apskritai augintojų neprarastume. Tačiau situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę, ir kitais metais, tikiuosi, mes turėsime kitokį paveikslą“, – sako S. Mozeris.

Pažadais nenori švaistytis

Paklaustas, kas pastaraisiais metais lėmė supirkimo kainų kritimą, S. Mozeris įvardija pasiūlos ir paklausos balansą. „Turėjome kelerius labai didelio derliaus metus, tad natūralu, jog kainos krito – pasiūla didėjo, o paklausa – atvirkščiai. Šiuo metu, mano manymu, balansas keičiasi ir mus džiugina, jog kainos tvarkosi ir ateityje gal galėsime pasiūlyti didesnes. Tačiau šiandien yra taip, kaip yra, nes mes taip pat turime investuoti. Kitais metais galima tikėtis ir kainų pakilimo, tačiau negalime prognozuoti, kas vyks rinkoje. Pažadais švaistytis tikrai negalime“, – teigia bendrovės atstovas.