2024 m. rugsėjo 14 d. (šeštadienį), 10 val. Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA)  kviečia į specializuotą avininkystės parodą „Avis aprengs ir pamaitins 2024″. Paroda vyks UAB „Genetiniai ištekliai”, Arimaičių g. 1, Pavartyčių k., Radviliškio rajone (GPS koordinatės: 55°46’06.2″N 23°44’08.4″E)

Parodoje bus pristatomos avių veislės, demonstruojamas jų kirpimas, vyks šviečiamieji renginiai. Lankytojus pasitiks tautodailininkų, amatininkų bei avininkystės reikmenų mugė, o mažųjų lankytojų lauks smagios pramogos bei užduotys.

Numatoma programa:

* Lietuvoje auginamų avių veislių ekspozicija ir pristatymas

* Avininkystės sektoriaus produkcija ir gaminiai

* Žemės ūkio technikos bei avininkystės reikmenų ekspozicija ir mugė

* Amatininkų mugė vilnos bei mėsos produktais

* Skaniausi valgiai iš ėrienos ir naminė gira

* Avių kirpėjų varžytuvės ir šuniukų aviganių pasirodymas

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) 30-mečio proga – 12 – oji specializuota paroda

„LAAA šie metai – jubiliejiniai. Švęsime organizacijos veiklos 30-metį. Šiųmetė paroda – 12-oji. Nors paroda kiekvienais metais sulaukia didelio susidomėjimo iš plačiosios visuomenės, tačiau šiandien noriu padėkoti visiems LAAA nariams, kurie savo pasiryžimu ir atkakliu darbu siekia ir prisideda prie asociacijos tikslų – populiarinti avininkystę, vykdyti veislininkystę, siekiant išauginti kokybiškas mėsines avis, kurių rinkoje deja vis dar labai trūksta, skatinti avienos bei ėrienos vartojimą, sudominti ūkininkų bendruomenę užsiimti avininkyste. Tik savo pasiryžimu ir šiais metais organizuojame specializuotą parodą. Jau tapo tarsi tradicija susirinkti bendraminčiams, avių augintojams, socialiniams partneriams, mokslo ir mokymo, verslo atstovams Radviliškio rajone, – kalba LAAA vadovė Gintarė Kisielienė. „Mūsų tikslas yra auginti veislinius gyvulius, gerus reproduktorius, turinčius aukštą genetinį potencialą. Mėsinių veislių avinus labai tikslinga naudoti ir prekiniams ūkiams siekiant gauti geresnius palikuonis pardavimui, eksportui“.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) istorija ir ištakos

LAAA turi prasmingą veiklos istoriją, kuri turi gilias šaknis ir daugeliui gal net nežinoma. Kooperatinė Avių augintojų draugija (toliau – draugija) įsikūrė dar 1926 m., vienu sunkiausi mūsų kraštui laikotarpiu: reikėjo nedelsiant imtis atkurti karo ir okupacijos sugriautą žemės ūkį. Ji buvo viena iš Žemės ūkio rūmams (toliau – ŽŪR) priklausančių organizacijų. Pagrindinė draugijos veikla buvo sistemingai gerinti Lietuvoje auginamas avis. Draugija platino Rytprūsių juodgalvių veislės avis ir įvežė nežymų kiekį šropšyrų veislės avių iš Švedijos. Iki draugijos įkūrimo užsieninių veislių avis importavo kooperatinė bendrovė „Lietūkis“. Per 1924-1929 m. laikotarpį buvo išplatinta 221 Vokietijos juodgalvė avis ir 70 šropšyrų.

Prieš ŽŪR perimant gyvulių veislininkystės tvarkymo darbus Lietuvos Žemės Ūkio Ministerija jau buvo pradėjusi valstybiniuose ir kituose ūkiuose, pagal sutartis su ministerija privalančiuose laikyti avinus reproduktorius, kurti vadinamuosius valstybinius kergimo punktus. 1939 m. pabaigoje ŽŪR prižiūrimi veikė 416 avinų kergimo punktai.

Darbus, susijusius su avių veislininkyste, ŽŪR vykdė pirmiausia remdamiesi draugija. ŽŪR globojo draugiją skirdami pašalpas instruktoriams išlaikyti ir jų kelionių išlaidoms padengti. Taip pat jiems buvo leista nemokamai naudotis ŽŪR patalpomis, telefono ryšiu, bei kitais komunaliniais patarnavimais. Vykdydama ŽŪR nurodymus, draugija vykdė veislinių avių kontrolės darbą, rūpinosi kergimo punktų tinklo plėtra, platino veislinių avių prieauglį, dalyvaudavo veislinių gyvulių parodose, tačiau pats svarbiausias jų darbas buvo veislinių avių atranka įrašymui į kilmės knygas.

Sovietų okupacijos sąlygomis vykdoma žemės ūkio reforma buvo tik laisvų ūkininkų ūkių kūrimo iliuzija. Dar ruošiantis žemės ūkio reformai, jau buvo aišku, kad nuo individualių ūkių turi būti pereita prie kolūkių ir valstybinių ūkių sistemos. Suprantama, tokiai sistemai ŽŪR buvo nereikalingi ir 1940 m. rudenį organizacija buvo likviduota.

Laikinai ŽŪR buvo atkurti vokiečių okupacijos metais. ŽŪR bandymai atkreipti vokiečių dėmesį į žemės ūkio problemas sukėlė jų nepasitenkinimą ir 1942 m. vasarą ŽŪR buvo likviduoti. Nutrūko ir draugijos veikla.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m. Lietuvoje buvo atkurti ŽŪR, o 1994 m. birželio mėn. 20 d. įkuriama Lietuvos avių augintojų asociacija, kuri 2001 m. gegužės 31 d. tampa pripažinta veislininkystės institucija, kuriai vienintelei suteikiama teisė ruošti ir vykdyti avių veislininkystės programas, pildyti avių kilmės knygas ir išrašyti avių kilmės pažymėjimus. 2024 m. Lietuvos avių augintojų asociacija švenčia savo veiklos 30-metį!

Vilkų keliamos problemos nesisprendžia

Avių augintojai atviri – dažnėjantys vilkų išpuoliai gyvulių bandose tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje vilkų skaičius auga. Ūkininkai toliau priversti skaičiuoti nuostolius, juos neramina tai, kad vilkų šeimų šalyje daugėja.

ES Lietuva išsiskiria didžiausiu vilkų skaičiumi. Pasak LAAA vadovės, nors Prancūzija yra 8 kartus didesnė už Lietuvą 2023 m. turėjo viso labo 1 100 vilkų, Švedija – 460, Suomija – 400 vilkų, Čekija – 150-200 vilkų. „Lietuva turėjo mažiausiai 91 vilkų šeimą, t. y. perskaičiavus vilkų skaičių (91*8=728), įskaitant vienišius iki 2023 metų vados, plius prieaugis 91*3,75=341,visa populiacija buvo ne mažiau 1 069 vilkų! O šiais metais mokslininkai spėja kad vilkų šeimų skaičius gali peršokti 100!, – skaičiuoja G. Kisielienė. – Prancūzija yra maždaug aštuonis kartus didesnė už Lietuvą ir turi tiek pat vilkų kaip mes. Prancūzų ūkininkai jau mato problemą dėl vilkų daromos žalos, o mūsų politikai – ne. Tai labai stebina. Mes esame tarp lyderių pagal vilkų gausą ir sudraskytų ūkinių gyvulių skaičių.”

Gintarės Kisielienės nuomone, būtų tikslinga kurti ekspertų būrelį, kuris orientuotųsi į probleminių vilkų medžioklę. Vilkai dažnai grįžta į tą patį ūkį, todėl sumedžioti rūpesčius nuolat keliantį vilką gali būti ir ne taip sudėtinga. Reikėtų orientuotis daugiau į vilkų medžioklę ten, kur jie daro žalą, o ne miškuose kur vilkai maitinasi laukiniais žvėrimis. Tokiu būdu tikėtina išsispręstų ir vargai su leidimų išimti vilką iš gamtos išdavimu, nes jų tiesiog nebereikėtų. Atsitikus įvykiui, nukentėjęs augintojas skambintų tiesiai ekspertams ir jie atvykę į ūkį jau kitą dieną galėtų išimti probleminį vilką iš gamtos. Dėl probleminių vilkų ne kartą kreipėmės į Aplinkos ministeriją, drauge su kitų ES šalių avių augintojais pasirašėme kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl vilkų daromos žalos. EK pasiūlė sumažinti vilkų apsaugos statusą Berno konvencijoje, tačiau tam reikalinga balsų dauguma Aplinkos ministrų taryboje.

„Mūsų valstybė turi apsispręsti kur mūsų prioritetas – avininkystė ar vilkininkystė. Mes nuolat girdime, kad Lietuvai reikia daugiamečių pievų, remiamas ekstensyvus ganymas. Tačiau ūkininkai su nerimu gyvulius leidžia į laukus, nes vilkų atakos dažnėja. Ką kalbėti apie avių ganymą laukuose, kai vilkai tiesiog lenda į tvartus. Šiuo metu daroma kuo daugiau kliūčių gyvulininkystei, avininkystė žlugdoma”, – atvirai savo nuomonę dėsto asociacijos vadovė.

G. Kisielienė akcentuoja, kad šimtaprocentinių efektyvių apsaugos priemonių nuo vilkų nėra, nes vilkas labai gudrus žvėris, greitai mokosi ir prisitaiko prie aplinkos. Ūkininkai tiek iš paramos, tiek iš savų lėšų perka elektrifikuotas tvoras, stato elektrinius piemenis, taiko ir kitokias apsaugos sistemas, tačiau jos vilkams nesunkiai įveikiamos. „Gal pradėti statyti tokio aukščio tvoras kaip zoologijos sode, kad vilkai jos neperšoktų? Dabartinius elektrinius tinklus vilkai peršoka, o išsigandusios avys dar juos ir išverčia. Mums priekaištauja gamtininkai iš miesto daugiabučio penkto aukšto kaip ūkininkauti, bet mes nuolat kalbame, kad prevencinės priemonės nuo vilkų neveikia, tai rodo praktiniai pavyzdžiai. Dabartinė tvarka su probleminių vilkų pašalinimo tvarka ir lėta ir neatliepianti problemos masto. Reikalingi pokyčiai”, – sako G.Kisielienė.