2024 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA)  pakvietė į specializuotą avininkystės parodą „Avis aprengs ir pamaitins 2024″, Pavartyčių kaime (Šeduvos sen., Radviliškio r.) esančiame specializuotame avininkystės ūkyje UAB „Genetiniai ištekliai“.

Parodos atidarymo vėliavą kėlė LAAA Garbės pirmininkas dr. Juozapas Mikutis, o prezidentas Rimantas Kairys pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra registruotos 36 avių veislės, laikoma 145 tūkst. avių. „Šiandien parodoje pristatome 18 veislių avių. Todėl kviečiu visus aplankyti ne tik avių parodą, bet ir sudalyvauti avių kirpimo varžytuvėse, edukacijose. Dėkoju avių augintojams, kad jie yra, kad savo gražiausias avis šiandien jie atvežė į parodą. Turime kuo džiaugtis ir didžiuotis. Parodoje rasite ne tik avis, bet ir patiekalų iš avienos“, – kalbėjo R.Kairys.

„Visada malonu atvažiuoti į šią parodą. Čia žmonės atvažiuoja pailsėti, pasižiūrėti, pabendrauti ne tik su avių augintojais, bet ir su mokslo, verslo atstovais, amatininkais. Matydami, kas šiandien vyksta pasaulyje, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra viskas gerai – graži gamta, darbštūs žmonės, saugi aplinka, ūkininkai turi laisvą žodį. Čia yra mūsų stiprybė. LAAA yra viena iš Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijų. Tai garbinga ir solidi organizacija, kurios vadovė Gintarė Kisielienė yra ir ŽŪR Tarybos narė. Visiems mugės dalyviams ir svečiams linkiu puikių įspūdžių ir nuoširdaus pabendravimo“, – sveikindamas parodos dalyvius sakė ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.

A.Baravykas ŽŪR padėka apdovanojo LAAA narius, Alytaus r. ūkininkus Giedrę ir Giedrių Balčius, už Sufolkų ir Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių veislių avių veisimą ir populiarinimą šalyje.

Giedrė ir Giedrius Balčiai  pradėjo ūkininkavimą nuo 10 sufolkų avių, kurias įsigijo iš ilgametę patirtį Lietuvoje turinčio Sufolkų veisėjo E. Laucevičiaus. Šiandien jaunų ūkininkų ūkiui – jau penkeri metai. Kad jauni ūkininkai avininkystės verslo ėmėsi ryžtingai, liudija tai, kad jie nesipraktikavo su mišrūnais, o iš karto pradėjo auginti veislinius gyvūnus.

LAAA vadovė Gintarė Kisielienė nuo scenos nuoširdžiai dėkojo visiems parodos dalyviams, kurie atvežė savo avis ir yra nuolatiniai ne tik parodų dalyviai, bet ir pagalbininkai, o visus parodos lankytojus kvietė apsilankyti edukacijose, avių kirpimo varžytuvėse, ir  žinoma, aplankyti avių paviljoną bei išrinkti gražiausią avį.

„LAAA šie metai – jubiliejiniai. Švenčiame organizacijos veiklos 30-metį. Šiųmetė paroda – 12-oji. Nors paroda kiekvienais metais sulaukia didelio susidomėjimo iš plačiosios visuomenės, tačiau šiandien noriu padėkoti visiems LAAA nariams, kurie savo pasiryžimu ir atkakliu darbu siekia ir prisideda prie asociacijos tikslų – populiarinti avininkystę, vykdyti veislininkystę, siekiant išauginti kokybiškas mėsines avis, kurių rinkoje deja vis dar labai trūksta, skatinti avienos bei ėrienos vartojimą, sudominti ūkininkų bendruomenę užsiimti avininkyste. Tik savo pasiryžimu ir šiais metais organizuojame specializuotą parodą. Jau tapo tarsi tradicija susirinkti bendraminčiams, avių augintojams, socialiniams partneriams, mokslo ir mokymo, verslo atstovams Radviliškio rajone, – kalba LAAA vadovė Gintarė Kisielienė. „Mūsų tikslas yra auginti veislinius gyvulius, gerus reproduktorius, turinčius aukštą genetinį potencialą. Mėsinių veislių avinus labai tikslinga naudoti ir prekiniams ūkiams siekiant gauti geresnius palikuonis pardavimui, eksportui“.

Parodoje demonstruotos veislinės avys: Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės, Lietuvos juodgalvės, Vokietijos juodgalvės, Tekseliai, Ile de France, Skudai, Sufolkai, Šarolė, Dorperiai, Kveslando salų, Vilšyrhornai, Racka, Kerry Hill, Koburgo lapinės, Ostfryzų

Pirmoji specializuota avininkystės paroda

Pirmoji specializuota paroda „Avis aprengs ir pamaitins 2012″ buvo organizuota Molėtų rajono, Ūtos kaimo ūkininko Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje. Joje 15 augintojų eksponavo 19 avių veislių ir šių veislių mišrūnų, iš viso – daugiau negu 70 avių.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) istorija ir ištakos

LAAA turi prasmingą veiklos istoriją, kuri turi gilias šaknis ir daugeliui gal net nežinoma. Kooperatinė Avių augintojų draugija (toliau – draugija) įsikūrė dar 1926 m., vienu sunkiausių mūsų kraštui laikotarpiu: reikėjo nedelsiant imtis atkurti karo ir okupacijos sugriautą žemės ūkį. Ji buvo viena iš Žemės ūkio rūmams (toliau – ŽŪR) priklausančių organizacijų. Pagrindinė draugijos veikla buvo sistemingai gerinti Lietuvoje auginamas avis. Draugija platino Rytprūsių juodgalvių veislės avis ir įvežė nežymų kiekį šropšyrų veislės avių iš Švedijos. Iki draugijos įkūrimo užsieninių veislių avis importavo kooperatinė bendrovė „Lietūkis“. Per 1924-1929 m. laikotarpį buvo išplatinta 221 Vokietijos juodgalvė avis ir 70 šropšyrų.

Prieš ŽŪR perimant gyvulių veislininkystės tvarkymo darbus Lietuvos Žemės Ūkio Ministerija jau buvo pradėjusi valstybiniuose ir kituose ūkiuose, pagal sutartis su ministerija privalančiuose laikyti avinus reproduktorius, kurti vadinamuosius valstybinius kergimo punktus. 1939 m. pabaigoje ŽŪR prižiūrimi veikė 416 avinų kergimo punktai.

Darbus, susijusius su avių veislininkyste, ŽŪR vykdė pirmiausia remdamiesi draugija. ŽŪR globojo draugiją skirdami pašalpas instruktoriams išlaikyti ir jų kelionių išlaidoms padengti. Taip pat jiems buvo leista nemokamai naudotis ŽŪR patalpomis, telefono ryšiu, bei kitais komunaliniais patarnavimais. Vykdydama ŽŪR nurodymus, draugija vykdė veislinių avių kontrolės darbą, rūpinosi kergimo punktų tinklo plėtra, platino veislinių avių prieauglį, dalyvaudavo veislinių gyvulių parodose, tačiau pats svarbiausias jų darbas buvo veislinių avių atranka įrašymui į kilmės knygas.

Sovietų okupacijos sąlygomis vykdoma žemės ūkio reforma buvo tik laisvų ūkininkų ūkių kūrimo iliuzija. Dar ruošiantis žemės ūkio reformai, jau buvo aišku, kad nuo individualių ūkių turi būti pereita prie kolūkių ir valstybinių ūkių sistemos. Suprantama, tokiai sistemai ŽŪR buvo nereikalingi ir 1940 m. rudenį organizacija buvo likviduota.

Laikinai ŽŪR buvo atkurti vokiečių okupacijos metais. ŽŪR bandymai atkreipti vokiečių dėmesį į žemės ūkio problemas sukėlė jų nepasitenkinimą ir 1942 m. vasarą ŽŪR buvo likviduoti. Nutrūko ir draugijos veikla.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m. Lietuvoje buvo atkurti ŽŪR, o 1994 m. birželio mėn. 20 d. įkuriama Lietuvos avių augintojų asociacija, kuri 2001 m. gegužės 31 d. tampa pripažinta veislininkystės institucija, kuriai vienintelei suteikiama teisė ruošti ir vykdyti avių veislininkystės programas, pildyti avių kilmės knygas ir išrašyti avių kilmės pažymėjimus. 2024 m. Lietuvos avių augintojų asociacija švenčia savo veiklos 30-metį!