Galingą techniką valdanti moteris grožio salonuose nesilepina

Vilkiškių kaimo laukuose neretai išvysi mažutę, smulkutę jauną moterį, vairuojančią galingą traktorių. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tokį darbą dirba tik vyrai, tačiau kriklinietė Vita Palionytė seniai įrodė, kad užsispyrimu ir jėga niekuo nenusileidžia net stipruoliams. Nuo vaikystės techniką pamėgusiai moteriai grožio salonai nebūtini, o seniai galvoje kirbanti svajonė – atidaryti nuosavas automobilių remonto dirbtuves.

Dirba širdžiai mielą darbą

Po lietingos vasaros, vos tik saulėtesnės dienos sulaukę, Vilkiškių kaimo ūkininko Stasio Aleksandravičiaus darbuotojai skubėjo į laukus, kad pabaigtų nuimti javų derlių. Todėl traktorininke dirbančią V. Palionytę sutikome besirengiančią sėsti prie galingos technikos vairo. Kukli, daug nedaugžodžiaujanti moteris visai nesistebi savo pasirinkta profesija. Pasak pašnekovės, tai tik širdžiai miela veikla.

Kuomet prieš penkiolika metų su amžiną atilsį mama atėjo dirbti į ūkį, į pravažiuojančius traktorius žiūrėjo susižavėjimo pilnu žvilgsniu ir su dideliu pavydu tiems, kurie sėdi prie jų vairo. Pradžioje naujokė ėmėsi paprastesnių darbų: laukuose rinko akmenis bei rudenį kasė bulves. Tik praėjus nemažai laiko, kukli mergina įsidrąsino paprašyti vairuotojų, jog šie slapčia leistų bent trumpam pavažiuoti su garsiai riaumojančia technika.

Pirmoji mašina – „gazelka“

Vos sulaukusi pilnametystės V. Palionytė skubėjo laikyti vairavimo egzaminus. Pirmiausia mergina įgijo vairuotojo pažymėjimą, o po to laukė patikrinimas, kaip ji susidoroja su sunkiąja technika. Kadangi mergina buvo pasiryžusi dirbti su įvairaus galingumo technika, teko išlaikyti net trijų kategorijų egzaminus. „Ūkininkas, matydamas mano užsispyrimą bei aistrą technikai, patikėjo man nebe pirmos jaunystės „gazelką“. Iki šiol pamenu, kiek man buvo džiaugsmo, jog svajonė išsipildė ir galėjau iš laukų į sandėlį vežti nukastas bulves. Per tiek metų užsitarnavau pasitikėjimą ir jau dirbu su pačia įvairiausia ir naujausia technika. Kol kas dar nesėdu tik prie kombaino vairo. Bet jeigu reikėtų, tai sugebėčiau ir jį valdyti“, – pasakojo moterims neįprastą specialybę pasirinkusi V. Palionytė.

Šiuolaikinė technika: tik dirbk ir norėk

Moteris neslėpė, jog šiuolaikinė technika labai skiriasi nuo senos, pagamintos dar sovietmečiu. Gabi darbuotoja be problemų greitai perkanda naujoves.

„Sename traktoriuje reikia perjunginėti pavarų svirtį, kadangi nėra kondicionierių, tai kaitrią vasarą dusti nuo karščio, o kur dar girdimas begalinis triukšmas. Naujos technikos kabinose groja radijas, pučia kondicionierius, viskas valdoma mygtukų paspaudimu, veikia palydovinė navigacija – tik lauko gale tereikia apsukti traktorių. Sėdynė patogi – tik dirbk ir norėk“, – šiuolaikiškos technikos privalumus vardijo vairuotoja.

Smulkutei traktorininkei ne bėda ir technikos remontas. Lengvesnius gedimus ji sutvarko pati. Tik prireikus pakeisti sunkesnę detalę, pagalbos paprašo kolegų vyrų.

Žiemą miške kerta medžius

Ūkininko sūnus Tadas Aleksandravičius su Vita buvo bendramoksliai, todėl darbščią merginą pažįsta nuo vaikystės.

„Vita apgaulinga asmenybė: nors atrodo gležna, tačiau jėgos ir ištvermės turi užtektinai. Nuo darbininkų vyrų ji išsiskiria nebent pareigingumu bei kruopštumu. Jeigu sugenda traktorius, visuomet ateina pasitarti, kaip jį reikia sutaisyti, o vyrai, galvodami, jog viską išmano, patys puola remontuoti, taip neretai ir žalos pridarydami. Su tėčiu nė akimirkai nepasigailėjome, jog Vitą pasamdėme. Ji ne tik laukuose puikiai susitvarko, bet žiemą ir miške, kaip tikras medkirtys, medžius žemėn rėžia“, – puikią darbuotoją gyrė ūkininkas.

Iš tiesų, kai žiemą laukuose nebelieka darbų, ūkininko darbuotojai važiuoja į mišką kirsti malkų.

V. Palionytė neslėpė, jog darbas miške reikalauja nemažai fizinės jėgos, tačiau nuo vaikystės prie darbų linkusiai moteriai tai nesunkiai įkandama užduotis. Ji pasakojo, jog be vargo gali benzininiu pjūklu ne tik nupjauti medį, bet jį ir suskersuoti.

Laisvalaikiu – su šeima žvejoti

Nors V. Palionytė dirba vyriškame kolektyve, tačiau iš stipriosios lyties atstovų nė karto nėra sulaukusi užgauliojimų ar priekabiavimų. Moteris darbe į vyrus žiūri tik kaip į kolegas, todėl eidama į darbą nesistengia pasipuošti ar pasidažyti.

„Nemėgstu vaikščioti į grožio salonus ar lepintis sanatorijose. Kiek Dievas moteriai davė grožio, manau, tiek jo ir užtenka. Nors dažnai mano rankos būna tepaluotos, bet esu įsitikinusi, jog moters nagai turi būti tvarkingi. Vienintelį dalyką, kurį patikiu meistrei, tai – nagai. Juos vienintelius ir tvarkausi grožio salone. Esu namisėda, man sunku ilgesniam laikui išvažiuoti iš namų, todėl žiemą atsipalaidavimui puikiai tinka Pasvalio baseinas“, – tvirtino grožiui išlaidauti nemėgstanti moteris.

Kriklinių kaime gyvenanti V. Palionytė geriausiai atsipalaiduoja laiką leisdama su vyru Juozu bei devynmete dukrele Vilte. Moters sutuoktinis yra vilkiko vairuotojas, tad į namus grįžta tik savaitgaliais. Juozas yra aistringas meškeriotojas, savo pomėgiu užkrėtęs visą šeimą. Jeigu oras palankus, tuomet visi pasiima meškeres ir traukia prie vandens telkinių žvejoti. „Tai mums tikra šventė – pabūti kartu, be jokio triukšmo“, – priduria ramybę mėgstanti kriklinietė.

Diplomuota virėja svajoja apie dirbtuves

Traktorių vairuojanti moteris yra diplomuota virėja konditerė, bet jai suktis virtuvėje visai nepatinka.

„Specialybę įgijau, bet virtuvė visai ne mano karalystė. Šeimai valgyti pagaminu, bet jeigu galėčiau rinktis – virti sriubą ar remontuoti mašiną, tai, be abejo, rinkčiausi remonto darbus. Pakeisti mašinai padangą kur kas lengviau nei stovėti prie keptuvės ir kepti blynus“, – šypsojosi diplomuota virėja.

Trijų brolių apsuptyje augusi V. Palionytė nuo mažų dienų lėlėms laiko neturėjo, ją labiau viliojo mašinų detalės ir technikos pasaulis. Tad nieko keisto, kad šiandien ji pati remontuoja savo „Peugeot“ automobilį ir svajoja vieną dieną atidaryti nuosavas automobilių remonto dirbtuves, kur galėtų įgyvendinti visas technikos idėjas.