LŪS traukiasi iš pačios kurtos Lietuvos žemės ūkio tarybos: „Būsime nepriklausoma organizacija“

G. Špakauskas pabrėžė, kad pasitraukimas nereiškia ryšių su LŽŪT nutraukimo. G. Špakauskas pabrėžė, kad pasitraukimas nereiškia ryšių su LŽŪT nutraukimo.

Viena didžiausių šalies žemdirbių organizacijų – Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) – nusprendė trauktis iš Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), kurią pati padėjo kurti. LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas patvirtino, kad sprendimas jau priimtas po diskusijų organizacijos prezidiume ir platesniame narių susirinkime. Vis dėlto LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad formaliai procesas dar nėra baigtas – Taryba kol kas nėra gavusi raštiško LŪS pranešimo apie pasitraukimą.

Viena iš LŽŪT steigėjų

LŽŪT istorija prasidėjo 2017 metais, kai žemdirbių organizacijų atstovavimo lauke vyko nemažai permainų.

Oficialiai Taryba įregistruota 2018 m. gegužės 30 d. Jos steigėjomis tapo Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Tuo laikotarpiu dalis didžiųjų žemdirbių organizacijų vis labiau atsiribojo nuo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), o naujoji Taryba tapo alternatyviu jų interesų atstovavimo formatu.

Pati LŪS 2018 m. spalio 30 d. išplėstiniame prezidiumo posėdyje vienbalsiai nusprendė išstoti iš ŽŪR, o lapkritį apie šį sprendimą oficialiai informavo Rūmus.

LŽŪT savo interneto svetainėje šiuo metu nurodo vienijanti 11 žemės ūkio sektoriaus organizacijų.

Praėjus beveik dešimtmečiui LŪS žengia dar vieną žingsnį – šįkart traukiasi iš Tarybos, kurią pati steigė.

„Nematom savęs jokioje kitoje skėtinėje organizacijoje“

„Šis sprendimas jau priimtas. Šiuo klausimu turėjome kelis prezidiumo posėdžius. Šį klausimą iškėlėme ir išplėstiniame LŪS susirinkime, kur dalyvavo dauguma mūsų rajono narių. Buvo nubalsuota, kad mes pasitrauksime iš LŽŪT“, – patvirtino G. Špakauskas.

Pasak jo, sprendimas susijęs su nauja LŪS veiklos kryptimi ir noru daugiau organizacijos išteklių skirti jos pačios stiprinimui.

„Vienas iš prioritetų buvo būtent stiprinti pačią LŪS. Mūsų vidinėje strategijoje, ateities darbuose ir planuose mes nematome buvimo jokioje kitoje skėtinėje organizacijoje. Nes mes iš principo ir patys esame skėtinė organizacija, kuri vienija rajonus. Tai dabar gaunasi jau kelinto lygio skėtis“, – aiškino LŪS pirmininkas.

LŪS nariais nuo 2004 m. yra rajoninės ūkininkų sąjungos, kurios savo ruožtu vienija fizinius ir juridinius ūkininkaujančius asmenis.

G. Špakauskas pabrėžė, kad pasitraukimas nereiškia ryšių su LŽŪT nutraukimo.

„Jeigu bus tam tikrų bendrų interesų, mes tikrai nesakome, kad nebedirbsime su Taryba. Kalbėsime, bendradarbiausime, tik jau ne kaip nariai, o kaip nepriklausoma organizacija“, – sakė jis.

Nesutarimus neigia

Paklaustas, ar po sprendimu neslypi vidiniai nesutarimai ar išsiskyrusios pozicijos dėl LŽŪT veiklos, G. Špakauskas tai neigė. Pasak jo, apie didesnį dėmesį pačios LŪS stiprinimui buvo kalbėjęs ir ankstesnis organizacijos vadovas.

„Tiesiog mano, kaip pirmininko, ambicija yra susitelkti į kitus darbus. Buvau pagrindinis žmogus, kuris nuo LŪS dalyvaudavo Tarybos veikloje. Negaliu pasakyti, kad kažkas kažką kažkur – ne, mes galime ir toliau bendrauti“, – teigė G. Špakauskas.

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis taip pat tikino konflikto nematantis.

„Kol kas jie dar nepasitraukė, mes dar negavome raštiško [pranešimo]. [...] Jie didžiausia organizacija, jie atstovauja daugiausia grūdininkus. Kadangi dabar labai sunki padėtis grūdų sektoriuje, gal jie nori koncentruotis į šį reikalą“, – svarstė J. Vilionis. Paklaustas tiesiai, ar Taryboje buvo rimtesnių nesutarimų, jis atsakė: „Ne. Jokių.“

J. Vilionis: organizacijos renkasi savo kelią

J. Vilionis LŪS sprendimo nedramatizuoja ir sako jį vertinantis kaip pačios organizacijos pasirinktą kryptį.

„Mes neturime nieko prieš. Viskas tvarkoje, gerbiame tai, kad jie mato ir turi savo tikslus. Buvome, visur ėjome kartu. Dabar jie nusprendė patys tvarkytis“, – sakė LŽŪT pirmininkas. Jo teigimu, žemdirbių organizacijų lauke nuolat vyksta pokyčiai – vienos asociacijos kuriasi, kitos persitvarko ar renkasi kitokį atstovavimo būdą.

„Gyvulininkų apskritai mažėja, o dabar didžiausia kasta – grūdininkai. Traukiasi runkeliai, kiaulių augintojai, karvių augintojai, mažėja kaimai, nėra kam juose dirbti. O grūdininkai ką – 5 mėnesius dirba, 7 mėnesius laisvi. O mes, gyvulininkai, dirbame ištisus metus“ – kalbėjo J. Vilionis ir pabrėžė, kad visi turi savo tikslus ir viskas dėl to yra gerai. 

Paklaustas, ar LŪS pasitraukimu gali pasekti ir daugiau LŽŪT narių, Tarybos pirmininkas konkrečių tokių ketinimų neįvardijo.

„Niekas nežino, kaip čia bus, dar daug kas priklauso ir nuo nario mokesčio. Vieni pasitraukia, kiti kuriasi“, – kalbėjo jis.

J. Vilionis taip pat neatmetė ir priešingo scenarijaus – kad prie Tarybos galėtų jungtis naujos organizacijos. Jo teigimu, galimybę prisidėti turi jaunųjų ūkininkų, žvėrelių augintojų ar kitų sektorių asociacijos.

Video