Nuo liepos 10-osios Vaškų seniūnijos vadovo kabinetas jau nebe tuščias. Prie vienos didžiausių rajono seniūnijos vairo stojo Aurelija Markutytė. Ji, būdama vienintelė kandidatė į seniūno postą, įveikė nelengvą valstybės tarnautojo konkurso fi ltrą. Rugpjūčio mėnesį 32-ąjį gimtadienį švęsianti A. Markutytė tapo jauniausia seniūnijos vadove iš visų 11-kos rajono administracinių-teritorinių vienetų.

Vaškų seniūnija jaunai vadovei nėra terra incognita – nežinoma žemė. Ji nuo 2022 gegužės dirbo Vaškų seniūno pavaduotoja. Šių metų pradžioje ilgamečiam Vaškų seniūnui Kęstučiui Jasėnui išėjus į užtarnautą poilsį, Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas laikinai vadovauti paskyrė ne kitos seniūnijos vadovą, o pavaduotoją Aureliją. Toks gestas visų pirma byloja apie pasitikėjimą. Kaip jį užsitarnauti, kokiais didžiausiais rūpesčiais gyvena seniūnijos gyventojai, kuo Vaškai išsiskiria iš kitų seniūnijų? Šiomis ir kitomis temomis neseniai kalbėjomės su naująja Vaškų seniūne A. Markutyte.

Darbinę karjerą pradėjo teisme

Nors Vaškų seniūnė gimusi Pajiešmeniuoe, tačiau savo gimtine vadina Ustukius. Į šią priemiestinę gyvenvietę tėvai atsikėlė, kuomet Aurelijai sukako treji metukai. Dabar su gyvenimo draugu Gintaru ji įsikūrė šalia Ustukių esančioje senoje didelėje Vitartų kaimo sodyboje. Šeima augina šešerių metų dukrelę Patriciją. Vyras ūkininkauja. Seniūnė sakė labai mėgstanti gaminti, o susirinkę giminaičiai ir draugai visuomet giria jos firminį kazane virtą plovą. Tuo tarpu kitam pomėgiui – knygai, deja, vis sunkiau atrasti laisvo laiko.

Baigusi Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją Aurelija Mykolo Romerio universitete pasirinko finansų ir ekonomikos studijas. Šiemet birželį, po dešimties metų, toje pačioje aukštojoje mokykloje ji baigė tęstines teisės magistro studijas.

Pirmoji mūsų pašnekovės darbovietė – teismo posėdžių sekretorė Pasvalio apylinkės teisme. Po aštuonerių mėnesių teisme atsilaisvino finansininkės vieta. Aurelija atviravo, kad nors ir įsidarbino pagal specialybę, tačiau finansininkės tarnyba nesužavėjo. Visų pirma dėl pernelyg didelio „popierizmo“ ir rutinos.. Jaunai veikliai moteriai darėsi nuobodu ištisas dienas sėdėti kabinete prie šūsnimis sukrautų dokumentų krūvų. Po dviejų metų prasidėjo teismų reorganizacija. Buvo panaikinta apylinkės teismo finansininkės darbo vieta. Kaip tik tuo metu Aurelija išėjo vaiko priežiūros atostogų. Po poros metų grįžusi į teismą, vėl tapo posėdžių sekretore. „Buvau pirmąja teismo posėdžio sekretore, kuri protokolus pradėjo rašyti kompiuteriu. Kai pradėjau dirbti Vaškų seniūno pavaduotoja, seniūnas stebėdavosi greito kompiuterinio rašymo įgūdžiais“, – pasakojo A. Markutytė. O kuo baigėsi visas provincijos teismų reorganizacijos procesas puikiai žinome – prie Pasvalio turgaus esantis buvęs apylinkės teismo pastatas dabar stovi tuščias.

Pavaduotojos ir seniūno veikla skiriasi iš esmės

Daugiau kaip prieš dvejus metus, 2022 m. gegužę, vyko konkursas Vaškų seniūno pavaduotojo darbo vietai užimti. A. Markutytė nurungė keturias konkurentes. Beje, jos visos buvo Vaškų seniūnijos gyventojos. Pašnekovė minėjo, kad Vaškų kraštas jai nebuvo visiškai svetimas. Kriaušiškių kapinėse amžinojo poilsio atgulę jos seneliai. Pašnekovė sakė, kad geriausios draugės iš vaikystės laikų gyveno Kalneliškių kaime. Į jį iš Ustukių mindavo dviračiu. O Vaškų miestelyje gyveno močiutės sesuo bei kiti giminaičiai.

Antroje sausio pusėje seniūnas K. Jasėnas baigė savo ilgametę tarnybą. Tad faktiškai jau daugiau nei pusmetį A. Markutytė vadovauja Vaškų seniūnijai. Kaip pati pašnekovė juokauja, pusmetį buvo „du viename“, nes reikėjo atlikti ir pavaduotojos kompetencijai priskirtus darbus. Lygindama abi pareigybes, Aurelija sakė, kad jos labai skiriasi. Pavaduotoja daugiausia laiko praleidžia prie įvairiausių dokumentų ir priimdama prašymus iš interesantų. Tuo tarpu ant seniūno pečių gula ne tik visi ūkiniai reikalai, bet ir reprezentaciniai reikalai. Be seniūno neapsieinama bendruomenių susirinkimuose, įvairiuose renginiuose, kurių vasarą ypač gausu.

Pašnekovė nustebo sužinojusi, kad daugiau neatsirado pretendentų, norinčių užimt seniūno vietą. Aurelija prisipažino, kad dalyvauti konkurse ją ypač motyvavo vietos kolektyvo bei kolegų seniūnų moralinis palaikymas.

Vaškų vizitinės kortelės

Aktyvus kultūrinis ir sportinis gyvenimas – tai turbūt pagrindiniai raktiniai žodžiai, apibūdinantys Vaškų seniūnijos išskirtinumą. Už minėtų raktinių žodžių slypi ir konkretūs žmonės – Mindaugas ir Aelita Garalevičiai, Renata Kaziliūnienė, Aldona Oniūnienė, Virginijus Račkauskas bei kiti kultūros ir sporto entuziastai. Ne veltui prieš kelerius metus Vaškai buvo paskelbti šalies mažąja kultūros sostine. Vaškų Vandos Zaborskaitės bibliotekos vadovė A. Oniūnienė prieš penkerius metus pelnė Lietuvos Metų bibliotekininko vardą, o šiemet tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuojamo konkurso „Ad astra“ laureate.

Pritardama tokiai nuostatai, A. Markutytė priminė, kad seniūnija garsi ne tik visiems labiausiai matomu kultūriniu ir sportiniu gyvenimu. Seniūnijos teritorijoje veikia stiprios ir didelės žemės ūkio įmonės: Vaškų, Tetirvinų žemės ūkio bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Nissen Farm“ ir „Pasvagra“. Seniūnė pasidžiaugė, kad su jomis mezgasi konstruktyvūs, draugiški ryšiai. Daugelis iš jų prisidėjo organizuojant tradicinę Vaškų miestelio šventę. Pašnekovė ypač patenkinta, kad pavyko atkurti bendradarbiavimą su Vaškų žemės ūkio bendrove. Kalbėdama apie tai kuo didžiuojasi Vaškai, seniūnė nepamiršo tarti padėkos žodžio smulkiesiems ūkininkams bei visiems, savo darbais prisidedantiems, kad Vaškų kraštas būtų šviesesnis ir jaukesnis.

Seniūnija suskirstyta į penkias seniūnaitijas, veikia septynios bendruomenės. A. Markutytė sakė jaučianti tiek visų seniūnaičių, tiek bendruomenių vadovų palaikymą. „Jie yra arčiausiai žmonių, tad geriausiai žino visus džiaugsmus ir rūpesčius“, – kalbėjo Vaškų seniūnė. Deja, Vaškuose, kaip ir kitose seniūnijose mažėja gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje dar buvo virš poros tūkstančių, o liepos pradžioje jau mažiau nei du tūkstančiai.

Nesibaigiantys kasdieniai rūpesčiai

Prasti keliai, avarinės būklės medžiai, apleistos teritorijos, kapinių priežiūra, palaidi šunys – tai tik dalis rūpesčių, kuriuos Vaškų ir kitų seniūnijų vadovai išgirsta iš vietos gyventojų. Dar laikinai pavaduodama seniūną kartais per dieną ji sulaukdavo po kelias dešimtis telefono skambučių.

Kaip vienu iš didžiausių Vaškų skaudulių, seniūnė A. Markutytė paminėjo ypač prastos būklės Žaliąją gatvę bei varnų „užkariautą“ apleistą miestelio parką.

Kalbėdama apie kapinių priežiūrą seniūnė teigė, kad norėtų didesnės atliekų rūšiavimo kultūros. Tik pradėjusi dirbti seniūnė sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių skambučių dėl to, kad už kapinių tvorų žaliosios atliekos metamos kur papuola. Tad nedelsiant imtasi konkrečių darbų. Prie didžiausių kapinių šiemet jau įrengti žaliųjų atliekų aptvarėliai, nupirkti laistytuvai, grėbliai. Iš viso Vaškų seniūnijoje yra 48 kapinės, iš jų – 12 veikiančių. Absoliuti seniūnijos gyventojų dalis yra senyvo ir pagyvenusio amžiaus. Todėl jiems kapinių priežiūros kultūra ypač svarbi.