Nevėžio upės prieplaukoje Kėdainių centre galima pamatyti ne tik būrius laukinių žąsų ir ančių. Čia ne kartą buvo pastebėti žiemojantys ir kur kas retesni paukščiai – baltieji ir pilkieji garniai. Jei prieš metus kitus galima būdavo išvysti vieną kitą paukštį, tai šiuo metu jų čia yra visas tuzinas. Paprastai šie paukščiai žiemoja pietinėse arealo dalyse, tačiau gamtininkai sako, kad jau ne vienus metus dėl šiltėjančio klimato pastebimi šių paukščių elgsenos pokyčiai.

Prie Nevėžio

Kėdainiečiai baltuosius ir pilkuosius garnius Kėdainių miesto centre pamatė, kai spustelėjo šaltukas, Nevėžio ledas užšalo, upėje liko tik keletas nedidelių properšų, prie kurių tradiciškai būriavosi ir Kėdainiuose žiemojančios gulbės ir antys.

Garniai atrodė sušalę, tupėjo medyje arba nuskridę tolėliau iš lėto vaikščiojo tarp vandens paukščių ir ieškojo maisto.

„Pastebėjau juos medžiuose tupinčius, tačiau su savimi tik telefoną turėjau. Po kelių dienų nutariau pasiimti fotoaparatą ir vėl nueiti… Jie labai baikštūs, pastebėję perskrenda ant kito medžio. Gaila, kad pas mus pilkadieniai, tai nuotraukos išėjo nekokios“, – dėstė kėdainietė gamtos fotografė Gražvilė Vaitiekūnienė.

Pradėjo žiemoti

„Rinkos aikštė“ susisiekė su Lietuvos prozininku gamtininku, fotografu, aplinkosaugininku, knygų autoriumi Selemonu Paltanavičiumi.

Gamtininkas paaiškino, kad Lietuvoje jau pastebimas toks reiškinys, kaip baltojo ir pilkojo garnio žiemojimas.

„Garniai Lietuvoje pradėjo kurtis prieš porą dešimtmečių, dabar tai jau visai nereta perinti rūšis, kas vasarą peri iki penkių šimtų porų. Po perėjimo keletas tūkstančių šių garnių pasklinda po Lietuvą. Įprastu reiškiniu, nors ne tokiu gausiu, tampa jų žiemojimas. Tam labai tiko ankstesnės žiemos, kai nebuvo ledo. Šiemet jų stebima visoje Lietuvoje prie ežerų ir upių  – tiesa, šąlant jie turėjo persikraustyti prie gyvų upelių, kur gali susirasti lesalo – žuvelių, vandens vabalų“, – paaiškino S. Paltanavičius.

Pasirenka pats

S. Paltanavičius kalbėjo, kad baltasis ir pilkasis garniai patys pasirenka vietą, kur jiems žiemoti.

Jei sąlygos jam būtų nepakeliamos – jie išskristų į kitą vietą, ieškotų tekančių neužšalusių upelių.

„Garniai dažnai lesalo ieško laukuose, gaudo pelėnus, tad vos sumažėjus sniego sluoksniui, juos matysime ten. Paukščiai patys renkasi žiemojimo vietas, tad jeigu liko prie Nevėžio ir neskrenda ieškoti didesnių atvirų vandenų, vadinasi, sąlygos juos tenkina“, – paaiškino žymiausias Lietuvos gamtininkas.

Stebimi visoje Lietuvoje

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, šiuo metu baltieji ir pilkieji garniai fiksuojami ir kituose šalies vietose: Nevėžio upėje ties Panevėžiu, Utenos rajone tekančioje Vyžuonos upėje, prie Kauno hidroelektrinės, Mažeikių rajone prie Krakių užtvankos, Vištyčio ežero pakrantėje, Šventosios upėje Zarasų rajone ir kt.

Oficialūs duomenys

Valstybinės saugomų teritorijų inspekcijos duomenimis, baltasis ir pilkasis garbiai yra bailūs ir atsargūs paukščiai.

Pilkieji ir baltieji garniai yra panašaus dydžio ir pastebimai mažesni už baltąjį gandrą. Pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios. Vasarą nugaros plunksnos būna puošnios su plačiomis vėtyklėmis ir ilgesnės už uodegą. Snapas juodas, tik pagrindas geltonas.

Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo galėtų pastebėti priešą. Pabaidytas paukštis, stipriai mojuodamas sparnais, staigiai kyla aukštyn.

Minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis, be to, įvairiais vandens bestuburiais, kartais ropliais, smulkiais žinduoliais, augalais.

Dimitrijus Kuprijanovas ("Rinkos aikštė")