Nuo 6 milijonų parašų iki Šiluvos: TFP istorija su Lietuva

1990 m. kovo mėnesį, Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos. Būtent šiuo kritiniu momentu, kai Vakarų valstybių parama būtų buvusi lemtinga Lietuvos ateičiai, Brazilijos TFP (tradicija, šeima, nuosavybė) pirmininko profesoriaus Plinio Correa de Oliveira organizacija išėjo į gatves 26 šalyse, penkiuose žemynuose.

1990 metais, vos per ketverius mėnesius, surinko daugiau nei 6 milijonus parašų, tačiau tik 5 212 580 buvo pripažinta galiojančiais. Ši peticija tapo Gineso pasaulio rekordu.

1990 m. gruodžio mėn. įvairių šalių TFP narių delegacija nuvyko į Maskvą ir, lydima deputato Antano Račo, peticiją su parašais už Lietuvos laisvę, įteikė Michailui Gorbačiovui.

Iš Maskvos TFP delegacija nuvyko į Vilnių, kur Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis priėmė juos savo kabinete. Vizito metu TFP delegacijos nariai, vadovaujami dr. Caio Xavier da Silveira, susitiko su daugybe žymių Lietuvos bažnytinių ir pasaulietinių veikėjų.

Tuometinis Kauno arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius priėmė delegaciją vyskupijos kurijoje. Susitikime dalyvavo deputatas Antanas Račas, kuris šiltai prisiminė, kaip susitikimo pabaigoje, suteikdamas TFP nariams palaiminimą, kardinolas Vincentas Sladkevičius paprašė jų nepalikti Lietuvos.

Šis garbaus kardinolo prašymas paskatino TFP organizaciją nuo 1993 m. kasmet siųsti delegaciją į Lietuvą, kad ji dalyvautų religiniuose ir visuomeniniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos nepriklausomybės minėjimui. Nuo 1993 iki 2013 metų delegacijos maršrutą organizavo Antanas Račas, kuris su dideliu atsidavimu lydėdavo grupę į kiekvieną renginį. Nuo jo mirties 2014 metais TFP delegacija sulaukia vertingos ponios Daivos Lileikienės paramos.

Nuo 1993 iki 2025 metų TFP delegacija turėjo progą susipažinti su Lietuva, aplankyti Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, taip pat atokesnius šalies kampelius – bažnyčias, universitetus, mokyklas ir ligonines.

Jie bendravo su religiniais ir politiniais lyderiais bei užmezgė ryšius su įvairių socialinių sluoksnių žmonėmis – tiek jaunais, tiek vyresnio amžiaus – visada nešdami Fatimos Dievo Motinos piligriminę statulėlę ir primindami jos 1917 m. žinią apie komunizmo klaidas bei raginimą atgailauti ir atsiversti.

1990 m., kai TFP delegacija lankėsi Lietuvoje, dr. Caio Xavier da Silveira įspėjo apie pavojų, kad tuomet Vakarų pasaulyje klestėjusios moralinės klaidos greitai užplūs laisvą Lietuvą. Būtent tai ir įvyko per pastaruosius kelis dešimtmečius – tai, ką TFP delegacija stebi metai iš metų. Dėl to Fatimos Dievo Motinos žinia tampa aktualesnė nei bet kada.

Galiausiai, moralinis ir dvasinis nuosmukis, apėmęs laisvas Vakarų valstybes, yra ne kas kita, kaip komunizmo klaidų – tų pačių klaidų, dėl kurių įspėjo Švenčiausioji Mergelė – ekstremalus paaštrėjimas.

Vienas iš svarbiausių TFP delegacijos kelionės akcentų buvo dalyvavimas pilietiniame ir religiniame susibūrime Šiaulių Sukilėlių kalnelyje– renginyje, kuriame visada draugiškai ir entuziastingai dalyvaudavo tuometinis Šiaulių vyskupijos ganytojas  Eugenijus Bartulis.

Po šio susibūrimo vykdavo procesija, paprastai lydima orkestro, į katedrą, kur Jo Ekscelencija vyskupas aukodavo šv. Mišias. Savo pamoksluose jis niekada nepraleisdavo progos paminėti TFP narių dalyvavimo ir jų 1990 m. parašų rinkimo kampanijos svarbos Lietuvos nepriklausomybės procesui, visada linkėdamas jiems sėkmės jų apaštalavimo veikloje, ginant krikščioniškosios civilizacijos principus – ypač vertybes, įkūnytas jų devize: Tradicija, Šeima ir Nuosavybė.

Kitas svarbus įvykis – ir neabejotinai svarbiausias – yra dalyvavimas tradicinėje tikinčiųjų pėsčiųjų piligrimystėje, kuri prasideda Tytuvėnuose ir veda į Šiluvos Dievo Motinos baziliką.

Ši kasmetinė piligrimystė, vykstanti paskutinį rugpjūčio sekmadienį, prasidėjo 1975 m., ją organizavo „Eucharistijos bičiuliai“. Tuometinis režimas šias demonstracijas laikė neteisėtomis. Slaptosios policijos (KGB) pareigūnai nuolat bandydavo trukdyti eitynes, užblokuodami kelius, suimdami kunigus, atleidžiant dalyvius iš darbo.

1980 metais buvo suimta Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seselė Jadvyga Gema Stanelytė ir nuteista trejiems metams kalėjimo už eisenų į Šiluvą organizavimą.

1994 m. piligriminiai žygiai, Seimo nario Antano Račo iniciatyva buvo atgaivinti ir pavadinti „Padėkos už Lietuvos laisvę diena“. Dėmesys buvo perkeliamas nuo prašymų į padėką už šalies nepriklausomybės malonę.

Nuo šio atgaivinimo prieš 32 metus TFP delegacija dalyvauja be pertraukos, nešdama savo simbolius ir Fatimos Dievo Motinos statulos kopiją. Kasmetinė TFP delegacija džiaugiasi galėdama nors ir kukliai prisidėti prie Lietuvos visuomenės sąmoningumo atgaivinimo, kad tikros ir autentiškos laisvės negali būti, jei nebus atkurta religija ir moralė bei laikomasi Dievo Įstatymo.