„Per Jonines bus penkeri metai, nuo mūsų pirmo išrūkyto gaminio“, – veiklos metus skaičiuoja Bajorų kaime (Rokiškio r.) mėsos produktų gamyba užsiimantis Nauris Šiupinis. Sunku patikėti, tačiau pradėdamas verslą vyras keletą metų buvo išvis atsisakęs kiaulienos, mėsą ragauti pradėjo tik praėjus geram pusmečiui nuo gamybos pradžios – pasidarė smalsu, ką siūlo kitiems. Iki tol gaminius degustuodavo dukra.

Skaičiavo, kas apsimoka

„Kažkada draugas pasakė, kad atsisakė mėsos, galvojau, visko galiu atsisakyti, bet neįsivaizdavau  cepelinų be mėsos. Vis tik pabandžiau ir nevalgiau mėsos kelerius metus. <...> Kai pradėjau rūkyti mėsą, kiti pasijuokdavo, kad pats neragauju. Ir pačiam parūpo išbandyti, ką pagaminau. Virta ar kepta mėsa man iki šiol nekvepia, o rūkytas gaminys turi gardų dūmo kvapą“, – pasakojo pašnekovas. 

Mėsos gaminių pasiūla – vietinių ir įvežtinių šiuo metu didelė, konkurencija – taip pat, tačiau verslininkas sako konkurentų neskaičiavęs „Aš tiesiog kūriau savo pasaulį, mačiau kitokią viziją. Visi ateina į verslą ir stebi konkurentus, galvoja, kaip pagaminti pigiau negu jie. Aš to nežiūrėjau,  galvojau kaip pagaminti natūralų, be konservantų, senovišką gaminį. Kaip seneliai rūkė mėsą, taip ir aš darau. Seneliai visą laiką ūkiškai gyveno, matydavau procesą nuo kiaulės pjovimo iki rūkymo. Kai pradėjau verslą, iš pradžių man močiutė padėdavo, duodavo patarimų, receptų, kol juos atsišlifavome. Mano kryptis buvo ne padaryti mažesnę kainą, o kokybiškesnį gaminį“, – sakė verslininkas.

Kristina Ramanauskaitė ("Švyturio laikraštis")