Pumpėnų seniūnijos bendruomenės Jonines pasitiko pynimu: ilgiausias vainikas siekė net 846 metrus

„Gal ką sukurkime Joninėms?“ – šis klausimas, išsakytas paprastame pokalbyje prie kavos puodelio tarp Ritos Tevėlionienės ir Augusto Genučio, netikėtai virto dideliu, gyvu veiksmu.

‚Taip gimė idėja sujungti Pumpėnų seniūnijos gyvenvietes vienu žiedu – Joninių vainiku, kuris ne tik papuoštų šventę, bet ir simboliškai parodytų, kiek daug galime nuveikti kartu“, – sako viena organizatorių, Rita Tevėlionienė.

2025-ųjų Joninės Pumpėnų seniūnijoje tapo ypatingu bendruomeniniu įvykiu – gyventojai iš Kriklinių, Vilkiškių, Pumpėnų, Rinkūnų, Jurgėnų bendruomenių ir Lavėnų socialinės globos namų bei Pušaloto susivienijo vienam bendram tikslui. Jų rankomis buvo supintas įspūdingas 846 metrų ilgio Joninių vainikas.

Tai nebuvo vien tradicinė puošmena ar bandymas pasiekti išskirtinį rezultatą – Ilgiausią Joninių vainiką. Tai buvo gyvas, augantis darbas, simbolizuojantis žmonių ryšį, atvirumą ir bendrystę.

„Tai nebuvo siekis pasirodyti ar siekti įrašų – tai buvo mūsų bendras noras susiburti. Kiekvienas, prisilietęs prie šio vainiko, paliko dalelę savęs. Tai gyvas ženklas, kiek galime nuveikti kartu“, – priduria R. Tevėlionienė.

Į kūrybinį procesą įsitraukė visa bendruomenė. Vaikai ir bendruomenių nariai rinko ir nešė ąžuolo, klevo, tujų šakeles, o Pumpėnų bočių narės ir gyvenviečių pynėjai kantriai pynė iš jų vieną didelį vainiką.

Prie proceso prisidėjo ir Lavėnų socialinės globos namų gyventojai, jaunimas, šeimos, senjorai. Kiekvienas – savo tempu, savo šypsena, savo pokalbiu.

Vainikas buvo pinamas valandų valandas – iš vietinių žolynų, laukų gėlių, medžių šakelių. Jo pynimas virto ne tik šventiniu pasiruošimu, bet ir bendru veiksmu, jungiančiu kartas, žmones, idėjas.

Pasak organizatorių, ši iniciatyva ne tik papuošė šventę, bet ir sustiprino ryšį tarp Pumpėnų seniūnijos gyvenviečių, priminė, kaip svarbu kurti kartu ir kiek daug galima pasiekti, kai skirtingi žmonės susivienija dėl vieno tikslo.

846 metrų ilgio vainikas tapo ne tik gamtos ir žmogaus kūrinys, bet ir gyvas simbolinis žiedas, kuriame susipynė bendruomeniškumas, tradicija ir šiuolaikinis paprastų žmonių bendravimas.

Tai įrodymas, kad tikros Joninės vyksta ne scenoje – o rankose, kurios pina, širdyse, kurios susitinka, ir žmonėse, kurie kuria šventę ne sau vieniems, o visiems.