Lengvų plastiko maišelių naudojimas prekybos centruose sumažėjo iki 2,5 karto

Lietuvos prekybos centruose lengvųjų plastiko maišelių naudojimas nuo 2023 metų vidurio, kai jie buvo apmokestinti, sumažėjo iki pustrečio karto.

Pasak prekybos tinklų, pirkėjai juos ėmė naudoti racionaliau, dažnai atsineša savo daugkartinius maišelius arba naudoja draugiškus aplinkai.

Maišeliai apmokestinti vienu centu nuo 2023 metų liepos, siekiant sumažinti plastiko sunaudojimą.

Viename didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ šių maišelių naudojimas šiemet pirmąjį pusmetį, palygint su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 2,5 karto, „Iki“ tinkle – 2,4 karto.

Anot „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, maišelių nuolat mažėjo – 2023 metų sausį-birželį tinklo parduotuvėse buvo sunaudota 94,7 mln., pernai tuo pat laiku – 43,5 mln., o šiemet – 36,5 mln. maišelių.

„Kai labai lengvi plastikiniai maišeliai parduotuvėse buvo nemokami, pirkėjai buvo įpratę į juos dėti daugybę prekių, kurių nereikia papildomai apsaugoti. Pavyzdžiui, sūrelius, jogurtų indelius, sviesto pakelius, bananų kekę ir panašiai. Apmokestinus maišelius net ir simboline kaina pirkėjai juos ėmė naudoti racionaliau“, – pranešime sakė „Maximos“ atstovė.

Anot I. Trakimaitės-Šeškuvienės, vartotojų įpročiai keičiasi – dalis pirkėjų dažniau persvarsto, ar jiems reikia vienkartinio maišelio, atsineša savo arba naudoja draugiškus aplinkai.

Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė BNS pasakojo, jog dabar vartotojai, perkantys, pavyzdžiui vieną vaisių, išvis maišelio neima, taip pat dažniau naudoja daugkartinius maišelius.

„Pagrindinis jų (daugkartinių maišelių – BNS) pirkimo bumas buvo būtent tada, kada tik prasidėjo pokytis, pirmą mėnesį. Vėliau, natūralu, kad žmonės juos jau įsigijo, tai kaip ir naujų pirkt nebereikia. Tačiau, ką mes pastebime, kad to daugkartinio maišelio naudojimo tendencija, ji nėra vien tiktai vaisiams, daržovėms, bet ir patiems pirkiniams“, – BNS aiškino „Iki“ atstovė.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis BNS sakė, jog tinklo parduotuvėse plonųjų maišelių naudojimas per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc.

Anot jo, kai kurie žmonės gudrauja ir popierinius maišelius naudoja ne pagal paskirtį – tuomet kasininkės turi teisę juos apmokestinti vienu centu, tačiau jis pažymi, jog tokie atvejai nedažni. 

„Lidl“ atstovė Lina Skersytė-Pulkovskė BNS teigė, jog po pirmųjų metų maišelių naudojimas sumažėjo taip pat 40 proc. – juos naudojo tik vienas iš keturių pirkėjų, o šiais metais – tik vienas iš penkių.

„Rimi“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė BNS pranešė, jog maišelių per dvejus metus sumažėjo 7 procentais.

Pasak jos, tinkle plastiko maišeliai yra su brūkšniniu kodu, tad jie automatiškai nuskaičiuojami: „Kad pirkėjui nereiktų dėti papildomų pastangų galvojant, ar susimokėjau, nesusimokėjau.“

Pasak prekybos tinklų atstovų, plastiko maišeliai yra nemokami įsigyjant šviežią mėsą, žuvį ir jų gaminius. 

 „Eurostat“ duomenimis, prieš apmokestinant plastiko maišelius pagal jų suvartojimą Lietuva buvo lyderė tarp Europos Sąjungos (ES) šalių – 2022 metais vienam gyventojui teko beveik 250 vienetų, o Latvijoje ir Čekijoje – apie 200 vienetų, kai ES vidurkis siekė 66,6 vieneto.