Javapjūtė šiemet prasidėjo maždaug septyniomis – dešimčia dienų anksčiau nei įprastai, o kai kurie ūkiai jau baigia nuimti žieminių kviečių plotus. Saulėta ir šilta pirmoji vasaros pusė leidžia tikėtis netgi gausesnio nei pernai kviečių derliaus, žinoma, jei oras nepateiks siurprizų ir pavyks jį sėkmingai nuimti. Pirmieji į aruodus keliaujantys grūdai buvo sausi, nors ir šiek tiek smulkesni bei žemesnio baltymingumo negu 2023 metų derliaus. O kaip su kitomis kultūromis? Kokio jų derliaus galima tikėtis ir kaip seksis jį eksportuoti?

 Apie tai kalbėta tradicinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijoje. Beje, derliaus prognozės aptartos prieš savaitgalio audrą ir liūtis, tad pastarųjų dienų orai gali jas pakoreguoti.

Tikimasi vieno iš didžiausių grūdų derliaus

„Paskutiniais metais pasėlių ploto augimas sustojo: stabilizavosi kviečių plotai ir dėl sėjomainos, panašu, jie nedidės, nesiplės ir rapsų laukai. Žirnių ir pupų, proteinais gausių augalų, kasmet sėjama vis daugiau. Atsiranda vis modernesnė technika, leidžianti labai greitai nuimti derlių ir plėsti ankštinių kultūrų plotus. Šiuolaikinės technikos jėgą patvirtina ir girdima informacija, kad kai kuriuose ūkiuose žieminių kviečių derlių jau baigiama nuimti“, – bendrų tendencijų apžvalga pradėjo savo pranešimą konferencijoje UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovas Dalius Keblikas.

Pasak jo, šiais metais tikimasi vieno didžiausių grūdų (kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, avižų, rapsų, žirnių, pupų) derliaus – bendrai Baltijos šalyse jis gali siekti apie 13,5 mln. tonų, tačiau tiksliai derlius būna žinomas tik tada, kai jis pasiekia sandėlį, o orai paskutiniais metais – lemiamas faktorius ne tik vegetacijos metu, bet ir nuimant derlių.

Kokia situacija su atskiromis kultūromis?

„Kviečių Baltijos šalyse gali būti prikulta apie 1 mln. tonų daugiau nei pernai, jų eksportas taip pat išaugs ir prognozuojamas 6,5 mln. tonų eksportas gali pasirodyti realus. Pupų šiemet užsėta daugiau, tad galime tikėtis ir didesnio derliaus, ir didesnio eksporto. Tą patį galima pasakyti ir apie žirnius. Taip pat prognozuojamas didesnis rugių, kvietrugių, miežių derlius ir eksportas. Beje, pastarųjų derlius ir eksportas augs tik Lietuvos sąskaita. Didelį netikėtumą pateikė avižos ir jų plotai – galimas ir didžiausias iki šiol matytas jų eksportas – iš Baltijos šalių jis gali viršyti ir 300 tūkst. tonų, kai paprastai siekdavo 150-170 tūkst. tonų. Tikimasi ir kur kas didesnio avižų derliaus: jei pernai jis buvo 459 tūkst. tonų, šiemet laukiama 662 tūkst. tonų. Žinoma, tiek žirniams, tiek avižoms taip pat  svarbu, kokie orai bus nuimant derlių, ar pavyks jį nuimti be nuostolių. Rapsų derlius, tikimasi, bus apie 1,34 mln. tonų, planuojama išvežti apie 800 tūkst. tonų“, – aptarė situaciją UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovas.

Pagrindinė kviečių eksporto rinka Nigerija, netikėta konkurentė – Rumunija

Derliaus tikimės gausaus, kaip seksis jį eksportuoti, kokios perspektyvos?

„Pagrindinės Baltijos šalių rinkos 2023-2024 metais turėtų išlikti panašios kaip ir anksčiau: Nigerija, Pietų Afrika, Ispanija, Marokas, Angola, Kamerūnas ir kitos Vakarų Afrikos šalys. Džiugina tai, kad per pastaruosius dvejus metus šalių, į kurias eksportuojame Baltijos šalių kviečius, skaičius išaugo nuo 25/27 iki 35/37. Anksčiau buvusią populiarią kryptį – Saudo Arabiją – praradome ir prie jos jau greičiausiai negrįšime, eksportas į Nigeriją turėtų išlikti panašus. Ar jis kiek galėtų augti? Abejoju. Pietų Afrikos rinka taip pat turėtų išlikti stabili, nes jiems nėra patrauklūs rusiški grūdai. Į Ispaniją eksportas gali kiek sumažėti, nes šiemet šioje šalyje labai geras grūdų derlius. Marokui svarbiau kviečių kaina nei jų kokybė, baltymų kiekis“, – trumpai pakomentavo skirtingų rinkų perspektyvas D. Keblikas.

Pasak jo, viena iš rimtų konkurenčių Lietuvai dabar gali būti Rumunija, kurioje šiemet užderėjo labai geros kokybės (12,7-13 proc. baltymų) kviečiai, kurie galėtų sudominti ir Vakarų Afrikos šalis. Konkurente išlieka ir Rusija, kurios 12,5 proc. baltymo kviečiai apie 15/20 JAV dol./tona pigesni nei Baltijos šalių. Konkurenciją sunkina ir tebesitęsiantis  rusiškų grūdų (ypač kviečių) tranzitas per Latviją.

„Kviečių kaina ir toliau labiausiai priklausys nuo fondų nuotaikų ir jų noro pirkti  kviečius, kukurūzus, rapsus, sojos pupeles ir jų produktus. Žinoma, svarbus ir kitų pagrindinių šalių eksportuotojų (Australijos, Argentinos, JAV, Brazilijos, Rusijos ir, aišku, Europos Sąjungos) derlius. Kol kas fondai labiau linkę parduoti, todėl kaina stipriai nukritusi lyginant su buvusiomis prieš gerą mėnesį, nors fundamentalūs dalykai: pasiūla, suvartojimas, atsargos (bent jau kviečių ir miežių) – rodo, kad tam kainų mažėjimui ir nėra pagrindo. Tačiau bendras agro produktų kompleksas – kukurūzai ir ypač sojos pupelės – yra vis dar su pertekliaus tendencija“, – sakė UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovas.

Gaminių kokybė ir toliau išlieka gera

 Dar viena tradicija kasmetinėje LGPPA konferencijoje – aptarti lietuviškų kviečių derliaus kokybę, jo įtaką galutiniam gaminiui. Jau trečius metų iš eilės LGPPA iniciatyva tiriamos Asociacijos narių atrinktos žieminių kviečių veislės.  LGPPA prezidentas Karolis Šimas  pristatė rezultatus tyrimo, kuriuo buvo tirta dvidešimt kviečių veislių – aštuonios iš jų augintos ir pernai, ir užpernai (šiemetinio derliaus rezultatai bus kitais metais), dvylika – skirtingų.  Visos jos augintos identiškomis sąlygomis, ir finale iš visų iškepta duona. 2022 ir 2023 metais išaugintų kviečių derlingumas skyrėsi atitinkamai: 8,5 ir 10,5 tonų/ha.

Tyrimai atlikti Prancūzijos laboratorijose, vertinti visi iš tirtų žieminių kviečių veislių sumaltų miltų  kepimo savybių rodikliai. Buvo tiriami ne tik įprasti pagal lietuviškus standartus rodikliai – tokie kaip kviečio baltymai ar glitimas, bet ir tai, kiek vandens sugeba įgerti miltai, kokio elastingumo tešla susidaro, kaip atrodo iškepęs duonos gaminys, ar jisai teisingai iškilęs ir vienodai akytas, ir visos kitos kepimo savybės.

Nors 2022 metais turėjome problemų su smulkiais grūdais, o 2023 metų grūdų baltymų ir glitimo procentas buvo mažesnis, nepaisant skirtingų metų iššūkių, duonos kokybė parodė, kad didžioji dalis Lietuvoje auginamų kviečių veislių išlaiko pakankamai gerą gaminio kokybę. Yra tik kelios veislės, mažiau tinkančios duonos gaminiams.

Todėl svarbu, kad Žemės ūkio ministerija užtikrintų veislių deklaravimą ir galėtume matyti, kur ir kokių veislių Lietuvoje auginama. Nes dabar LGPPA tiria, kurios veislės geros, bet apie 50 proc. kviečių pasėlių veislės nėra deklaruojamos, tai neleidžia mums kaip šaliai garantuoti kokybės.

Ateityje LGPPA planuoja daryti ir įdomesnius tyrimus, patikrinti, kaip skiriasi kokybė duonos, iškeptos iš sertifikuotų ir daug metų naudojamų tos pačios sėklos (kelių atsėlių) kviečių.

Taip pat tame pačiame tyrime norėsime palyginti lietuvišką duoną su iškepta iš mūsų konkurentų – lenkų, rumunų, rusų ir kitų šalių – kviečių.