Stebėdami prasčiausią grūdų derlių nuo 2018 metų, vokiečiai ragina stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą

Asociatyvi nuotr. Canva nuotr. Asociatyvi nuotr. Canva nuotr.

Vokietijos grūdų augintojų asociacija (DRV) teigia, kad šalis susiduria su prasčiausiu grūdų derliumi nuo 2018 metų ir tai gali turėti pasekmių grūdų pasiūlai vidaus rinkoje. „Rezultatas - 39,1 mln. tonų grūdų - yra maždaug 8 procentais mažesnis už praėjusių metų derlių. Blogesnis rezultatas buvo pasiektas tik 2018 m., kai buvo sausra“, – pabrėžia DRV grūdų rinkos ekspertas Guido Seedler‘is.

Pasak jo, Vokietija vidaus rinkoje suvartoja apie 40 mln. tonų grūdų, todėl šaliai gali kilti  pasiūlos trūkumas, juolab kad ir kokybė dažnai nuvilia.

Prasto rezultato priežastys - toliau mažėjantys plotai ir prastesnis derlingumas iš hektaro.

„Šviesa ir šiluma yra labai svarbūs fotosintezei, taigi ir derliui formuotis. Be to, dėl didėjančių tręšimo ir augalų apsaugos apribojimų derlius taip pat mažėja“, – rašoma DRV pranešime.

Asociacija šiek tiek sumažino ir rapso derliaus lūkesčius. Vokietijoje laukiama 3,6 mln. tonų rapso derliaus.

Pagrindinė problema - tiekimo saugumas

„Grūdų pasėlių plotas Vokietijoje jau daugelį metų mažėja. Prieš dešimt metų grūdai buvo auginami 6,5 mln. hektarų plote, o dabar jų auginama kiek daugiau nei 5,8 mln. hektarų, – aiškina DRV grūdų rinkos ekspertas G. Seedler‘is. – Ypač smarkiai sumažėjo kviečių, svarbiausios grūdų rūšies Vokietijoje, pasėlių plotas. Per pastaruosius 10 metų jis sumažėjo beveik ketvirtadaliu - nuo 3,2 mln. iki 2,5 mln. hektarų“.

Pagrindinės plotų mažėjimo priežastys - statybos ir klimato apsaugos priemonės bei atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.

„Šią tendenciją būtina sustabdyti. Reikia permąstyti politiką“, – perspėja DRV ekspertas, pabrėždamas, jog reikia didinti žemės našumą, taikant moderniausius auginimo metodus ir skaitmenines technologijas trąšų ir pesticidų naudojimui.

„Tiekimo saugumas per vietinę gamybą vėl turi tapti svarbesnis“, – sako G. Seedler‘is.

Tai svarbu ir todėl, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius ir toliau augs, o žemės ūkio žaliavų paklausa, ekspertų vertinimais, padidės iki 50 proc.

Nuviliantys rezultatai ir užsienyje

G. Seedleris perspėja, kad nereikėtų pasikliauti tarptautine prekyba: „Tai gali pasirodyti klaidinga. Nes derlius nuvilia ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Ispanijoje“.

Nestabilūs orai su ekstremaliais krituliais paliko pėdsaką ir ten. O Juodosios jūros regione dėl sausros, veikiausiai, taip pat bus mažesnis derlius, nei pernai. „Tikėtina, kad šiemet tiek Europos, tiek pasaulio grūdų pasiūlos balansas vėl bus labai įtemptas.

„Tik prognozuojamas geras kukurūzų derlius gali šiek tiek palengvinti padėtį“, – teigia G. Seedleris.

Video