Kviečiai: mažiau trąšų, o tokia pati kokybė – kaip ūkininkams tai pasiekti?

Mažesnis trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas, kartu išlaikant stabilią maisto produktų kepimo kokybę, tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio žemės ūkio tikslų. Vokiečių spauda pažymi, kad šiame kontekste inicijuotas mokslinių tyrimų projektas „FutureWheat“. Juo siekiama suderinti klimato apsaugos reikalavimus ir produktų kokybę visoje vertės grandinėje. Projekte bendradarbiauja Hohenheimo universiteto mokslininkai bei žemės ūkio. atstovai. Šiuo projektu grūdinių kultūrų malimo ir kepimo sektoriai ieško sprendimų, kaip efektyviai auginti kviečius tausojant išteklius.

Kviečiai yra svarbiausia duonos grūdų rūšis Vokietijoje, užimanti apie tris milijonus hektarų pasėlių. Tačiau jų auginimo sąlygos tampa vis sudėtingesnės dėl klimato kaitos, azoto trąšų mažinimo ir ribojamų augalų apsaugos priemonių. Tai lemia didesnius derlingumo ir kokybės svyravimus. Ypatingas dėmesys skiriamas azoto trąšoms, kurių naudojimo mažinimas yra ne tik aplinkosauginis, bet ir politinis tikslas, susijęs su didelėmis energijos sąnaudomis jų gamybai.

Vienas pagrindinių projekto tikslų – iš naujo įvertinti kepimo kokybės sampratą. Iki šiol svarbiausiu rodikliu laikytas baltymų kiekis, tačiau ateityje bus daugiau dėmesio skiriama baltymų kokybei, krakmolo savybėms, tešlos ir kepimo charakteristikoms. Siekiama nustatyti tokias kviečių veisles, kurios užtikrintų stabilias kepimo savybes net ir esant mažesniam azoto kiekiui. Tuo pačiu kuriamos naujos tyrimų metodikos, pritaikytos prie kintančių kepimo procesų, leidžiančios atlikti išsamesnį kokybės vertinimą. Ilgainiui tai gali iš esmės pakeisti kepimui skirtų kviečių kokybės apibrėžimą.

Svarbi projekto kryptis – spartesni ir efektyvesni kokybės vertinimo metodai. Tradiciniai kepimo savybių nustatymo būdai yra sudėtingi ir reikalaujantys daug laiko bei išteklių, todėl diegiamos modernios technologijos, tokios kaip jutikliai, vaizdo analizė ir dirbtinis intelektas. Kuriami greitieji testai leis netrukus po derliaus nuėmimo tiksliai įvertinti grūdų perdirbimo kokybę. Tai suteiks galimybę prekybininkams ir malūnams anksti atskirti skirtingos kokybės grūdų partijas . Bus siekiama  didinti grūdų auginimo ir paruošimo efektyvumą, ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Be kokybės aspektų, daug dėmesio skiriama ir kviečių veislių atsparumui bei prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Ekstremalūs orai ir dirvožemio įvairovė vis labiau veikia tiek derlių, tiek duonos kepimo savybes. Naudodami išsamius veislių bandymus, mokslininkai analizuoja svarbiausius kviečių auginimo veiksnius. Šios žinios svarbios ne tik selekcijai, bet ir praktiniams ūkininkų sprendimams.

Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama iš esmės tobulinti kepimui skirtų kviečių vertinimo sistemą, pereinant nuo pavienių rodiklių prie kompleksinių požymių. Tokie pokyčiai suteiks pridėtinę vertę visai grandinei: selekcininkams – naujus atrankos kriterijus, ūkininkams – patikimesnį derlių,  o perdirbėjams – galimybę tiksliau ir efektyviau naudoti žaliavas.