Kinijai apribojus azoto trąšų eksportą, maistas gali brangti visame pasaulyje

Kinija smarkiai apribojo trąšų eksportą, ypač azoto pagrindu gaminamų trąšų, tokių kaip karbamidas. Šis sprendimas gali turėti reikšmingų pasekmių pasaulinei maisto gamybai ir kainoms, nes Kinija yra didžiausia azotinių trąšų gamintoja pasaulyje ir viena svarbiausių trąšų tiekėjų tarptautinei rinkai.

2025–2026 m. laikotarpiu Kinija pagamino apie 76,5 mln. tonų karbamido, o jos trąšų eksportas ankstesniais metais viršijo 12 mlrd. eurų. Tačiau 2026 m. Pekinas praktiškai sustabdė naujų eksportinių leidimų išdavimą ir dar labiau sugriežtino išvežimo kontrolę. Skaičiuojama, kad šie ribojimai gali paveikti nuo 50 iki 75 % Kinijos trąšų eksporto, t. y. net iki 40 mln. tonų produkcijos, kuri anksčiau patekdavo į pasaulinę rinką.

Šio sprendimo priežastis – siekis užtikrinti pakankamą trąšų kiekį Kinijos ūkininkams ir stabilizuoti vidaus maisto kainas. Kinijos valdžia tradiciškai riboja strateginių žemės ūkio išteklių eksportą, kai kyla rizika vietinei rinkai, nes trąšos yra esminis veiksnys augalų derlingumui. Kai kuriuose ūkiuose jos sudaro net iki 50 % visų augalininkystės gamybos sąnaudų, todėl jų brangimas greitai atsispindi ir maisto kainose.

Padėtį dar labiau komplikuoja geopolitinė situacija. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusios prekybos per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės trąšų prekybos maršrutų, smarkiai sutriko žaliavų tiekimas ir transportas. Per šį sąsiaurį įprastai keliauja apie trečdalis jūriniu transportu gabenamų trąšų, o konfliktas jau privertė kai kurias gamyklas regione stabdyti veiklą.

Dėl šių veiksnių pasaulinės trąšų kainos sparčiai kyla. Tarptautinėse rinkose azoto trąšų kainos jau padidėjo maždaug 40 %, o kai kuriuose regionuose tona šių trąšų perkopė 534 eurų ribą. Analitikai įspėja, kad jei konfliktas užsitęs ir Kinija ilgiau taikys eksporto ribojimus, azoto trąšų kainos gali dar labiau brangti, o kai kurie vertinimai prognozuoja net dvigubą kainų šuolį.

Kinijos trąšų eksportas ypač svarbus daugeliui didelių žemės ūkio rinkų. Brazilija, Indonezija ir Tailandas iš Kinijos gauna apie 20 % visų importuojamų trąšų, o Malaizija ir Naujoji Zelandija – net apie trečdalį. Indijai kiniškų trąšų importas sudaro apie 16 %, todėl bet kokie apribojimai šioje šalyje gali tiesiogiai paveikti pasėlių auginimo kaštus ir maisto kainas.

Ekspertai perspėja, kad trąšų stygius gali sumažinti pasaulinių pagrindinių kultūrų – kviečių, kukurūzų ir ryžių – derlių maždaug 2–5 %, o tai gali padidinti pasaulines maisto kainas 10–30 %. Tokia situacija ypač pavojinga besivystančioms šalims, kurios labiausiai priklauso nuo importuojamų trąšų ir maisto produktų.

Tuo pat metu Kinija siekia apsaugoti savo vidaus rinką: valstybė netgi pradėjo anksčiau nei įprastai išleisti trąšas iš strateginių rezervų, kad užtikrintų pakankamą jų kiekį pavasario sėjai ir stabilizuotų kainas šalies ūkininkams. Trąšų rezervai panaudojami palaipsniui, skelbia Kinijos vyriausybė, patikinusi, kad jų tikrai nepritruks.