Kaip nepermokėti už azotines trąšas ir neprarasti derliaus?
Azotas šiandien yra vienas didžiausių augalininkystės kaštų. Jis sudaro net 20–40 % visų augalininkystės išlaidų, o kai kuriuose ūkiuose – iki 40 % bendro biudžeto. Tuo pačiu būtent azotas tiesiogiai lemia derliaus dydį ir jo kokybę, ypač baltymų koncentraciją. Dėl šios priežasties vis daugiau ūkių atsisako netikslaus „tręšimo iš akies“ ir pereina prie tiksliųjų technologijų, leidžiančių realiuoju laiku nustatyti, kiek azoto iš tiesų reikia augalui. Tokiu būdu sumažinami nuostoliai, pagerinama produkcijos kokybė ir pasiekiamas realus ekonominis efektas, kuris gali siekti šimtus eurų už toną.
Pažangus azoto tręšimo valdymas tampa būtinybe ir dėl griežtėjančių reglamentų, trąšų naudojimo ribojimų bei siekio išlaikyti aukštą derliaus kokybę derlingiausiose lauko zonose. Kaip pabrėžia „John Deere“ tiksliojo žemės ūkio specialistas Piotr Ziemecki, esant tokiam išlaidų lygiui ir daugybei priklausomybių, sprendimams „iš akies“ vietos nebelieka.
Azoto trąšų naudojimo optimizavimas yra efektyvus tik tada, kai ūkininkas turi išsamų ir tikslų savo pasėlių būklės vaizdą. Patikimi duomenys tampa pagrindu planuojant visus agronominius sprendimus. Šiame procese vis dažniau naudojami pažangūs jutikliai, tokie kaip „HarvestLab™ 3000“, kuris veikia kaip mobilioji laboratorija. Šį įrenginį galima montuoti ant kombainų, mėšlo paskleidimo technikos ar šienapjovių, taip pat naudoti kaip atskirą pašarų analizės priemonę.
„HarvestLab 3000“ derliaus nuėmimo metu realiuoju laiku pateikia itin tikslius duomenis apie derliaus kokybę. Ūkininkai gali matyti drėgmės lygį, baltymų, krakmolo ir riebalų kiekį, taip pat nustatyti, ar kviečiai atitinka duonos ar pašarų kokybės reikalavimus. Sezonui pasibaigus, surinkti duomenys leidžia sudaryti maistinių medžiagų žemėlapius ir įvertinti azoto įsisavinimo efektyvumą, o tai tampa svarbia informacija planuojant tręšimą kitam sezonui.
Atskirų ūkių tyrimai rodo, kad pažangus azoto valdymas gali reikšmingai padidinti pelningumą. Jungtinėje Karalystėje Jameso Goodley ūkyje nuo 2022/23 m. vykdomas mokslinis projektas, kuriame analizuojamas azoto naudojimo efektyvumas (NUE). Projekto tikslas – optimizuoti tręšimą, įvertinti jutiklių, tokių kaip „HarvestLab“, taikymo galimybes ir padidinti ekonominę grąžą.
Tyrimų metu buvo analizuoti du laukai, kuriuose taikytos skirtingos žemės dirbimo technologijos: viename atliktas tradicinis arimas, kitame – tiesioginė sėja. Abu laukai buvo apsėti kviečiais ir turėjo smėlingai molingą dirvožemį. Kiekviename jų taikyti penki skirtingi tręšimo scenarijai. Geriausi ekonominiai rezultatai, vertinant santykį tarp pajamų iš grūdų ir azoto trąšų sąnaudų, pasiekti naudojant 160 kg/ha azoto normą kartu su mikroelementais bei taikant FINE metodiką („Framework for Improving Nitrogen Efficiency“), kai atskirose laukų dalyse naudota 230 kg/ha („Tivans“) ir 205 kg/ha („Footpath“) azoto norma.
Tyrimų išvados taip pat parodė, kad tiksli tręšimo strategija reikalauja kruopštaus planavimo ir patikimų technologinių sprendimų. Ilgalaikiai bandymai Didžiosios Britanijos ūkyje patvirtino, kad „HarvestLab“ jutiklis yra patikimas įrankis, padedantis priimti agronomiškai pagrįstus sprendimus.
Be to, jutiklio rodmenys buvo lyginami su laboratoriniais tyrimais, atliktais standartine įranga. Nustatyta stipri koreliacija tarp abiejų metodų rezultatų, todėl „HarvestLab“ gali būti naudojamas ne tik azoto normų valdymui, bet ir derliaus partijų rūšiavimui pagal kokybę. Skaičiuojama, kad tokio sprendimo taikymas ūkininkams gali atnešti nuo 23 iki 60 eurų pelno už kiekvieną produkcijos toną.
