Pieno supirkimo kainos Lietuvoje stabilios?

Europos Komisijos duomenys rodo, kad vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje mažėja jau 5 mėnesius iš eilės. Tarp 27 Europos Sąjungos valstybių mūsų šalis dabar užima 22 vietą. Visgi „Agrobite.lt“ kalbintas pašnekoves – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovę Renatą Vilimienę, Žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ vadovę Oksaną Puronaitę ir Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovę Aistę Sabaliauskaitę – tokie statistiniai duomenys nustebino. Kodėl?

Ir džiaugiasi, ir bijo

„Kupiškio r. ūkininkai, kurie susikooperavę parduoda pieną ŽŪKB „Pieno gėlė“ kainų mušimo nepastebėjo. Išlaikomos tos pačios kainos jau kurį laiką ir nė cento nei aukštyn, nei žemyn“, – tvirtina Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė. Todėl, pasak moters, ūkininkai tyliai džiaugiasi, bet tuo pačiu ir bijo, nes mano, kad tai ilgai tęstis negali.

„Girdžiu, kaip ūkininkai kalba, jog šiuo metu kainos yra tokios, kad net ir mokesčius bei sąskaitas gali kas mėnesį susimokėti. Jeigu tokios kainos ir toliau laikysis, gali būti, kad skolų padengimui nereikės išmokų“, – toliau tęsia LVPŪA vadovė.

Paprastai ūkininkai vos gavę išmokas būna priversti jomis dengti per metus susikaupusias skolas.

„Niekas netiki, kad kainos tokios ilgai laikysis. Bet šis stabilumas kol kas išlaiko ir vidutinius pieno ūkius nuo išnykimo. Daug kas galvojo trauktis, parduoti ūkius, bet šis stabilumas sulaikė nuo tokio žingsnio“, – pažymi R. Vilimienė ir priduria, kad kainų kritimas sukeltų stiprią neviltį, nes viskas aplinkui brangsta.

Pienininkystė – verslas?

„Kainų kritimo nepajutome, nes pakeitėme pieno pirkėją – išėjome iš ŽŪK „Pienas.lt“ tiesiog į rinką. Todėl negalėčiau pasakyti, kad kaina krenta. Žinoma, visumoj ji yra pakritusi, bet labai neženkliai“, – apie situaciją kalba Žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė.

Ji taip pat mano, kad kainų kritimas yra savotiška manipuliacija situacija.

„Visi, atrodo, kalbėjo, kad pieno kainos kris, tad susidaro įspūdis, kad šiems žodžiams pateisinti reikia ir veiksmų. Tad jei gali tuo pasinaudoti, galima tas kainas ir numušti. Bet realiai kaina yra pakankamai stabili“, – pažymi O. Puronaitė ir priduria, kad aplinkinės rinkos nerodo jokio kritimo, ypač pieno produktų vartojimo.

Priešingai – joje kainos nuosekliai auga. Tad pieno supirkimo kainų kritimas, pasak ŽŪB „Berčiūnai“ vadovės, gali būti ir dirbtinis procesas.

„Labai tikimės, kad pieno kaina rinkoje nemažės. Bet net jeigu ji ir nedidės, nėra pražūtinga. Bent jau konkurencingam ūkiui, kuris yra investavęs, gali išlaikyti darbuotojus ir gaminti kokybišką žaliavinį pieną. Dar daugiau – jeigu kainos išliks stabilios, pienininkystę būtų galima pradėti vadinti verslu“, – neabejoja O. Puronaitė.

Stabilumas su įtampos prieskoniu

„Mūsų kooperatyve kainų kritimo nejaučiame. Beveik visus metus gyvename turėdami tokią pačią kainą. Tad mūsų ūkininkai laikosi stabiliai“, – kitoms pašnekovėms antrina Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovė Aistė Sabaliauskaitė.

Tačiau moteris atvira – tiek nuolatinės įtampos, kiek patiria pienininkai, ko gero, nėra nė vienoje kitoje žemės ūkio šakoje: „Pienininkystė, ko gero, vienintelė žemės ūkio šaka, kai parduodamas produktą niekada nežinai ateities. Pienininkai visuomet gyvena nuolatinėje įtampoje, nes niekada nežino, kas laukia kitą mėnesį“.

Geriausia, kas gali nutikti šiuo metu, pasak A. Sabaliauskaitės, yra kainų stabilumas.

„Be abejo, visi mes esame žmonės ir visada norime gauti už savo sunkų darbą šį tą daugiau. Kiek ūkininkai įdeda darbo per savaitę, metus, kai turi mažai laisvadienių, tas pienas neatrodo toks brangus ar tinkamai įvertintas. Visada norisi už jį gauti daugiau“ – sako ŽŪK „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovė.