Visa Lietuva pamatė „kankintojus“, bet kas pamatė tiesą?

Po viešoje erdvėje kilusio rezonansinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimo dėl esą aplaidaus galvijų laikymo Anykščių rajone, savo poziciją pateikė ūkininkė ir jos šeima. Emocingame pasisakyme akcentuojamas ne tik patirtas psichologinis krūvis, bet ir tai, kad dalis viešai paskleistos informacijos, pasak ūkininkės, buvo pateikta be konteksto ir prieš pasibaigiant oficialiems vertinimams.

„Aš ir visa mūsų šeima linkime jums sveikatos, laimės ir ramybės kupinų metų“, – savo žinutę pradeda ūkininkė Alvyra Žilienė. Tačiau iškart pabrėžia, kad pastarosios dienos stipriai sukrėtė visą šeimą. Vieši kaltinimai ir „siaubo fermos“ etiketė, pasak jos, paliko gilią emocinę žymę:

„Nejaugi mes tikrai tokie blogi, kokiais buvome pavaizduoti? Galvoje sukosi mintys, kad tai – tik košmaras, iš kurio norisi kuo greičiau pabusti.“

Ūkininkė stebisi, kad tiek daug energijos, vaizduotės ir lėšų buvo skirta tam, jog visa Lietuva sužinotų apie tariamus „gyvulių kankintojus“ ir „siaubo fermą“.

„Mūsų nuomone, visame šiame procese trūko kompetentingų trečiųjų šalių įsikišimo – tų, kurie galėtų objektyviai vertinti situaciją dar prieš darant viešas išvadas. Tai buvo padaryta tik tada, kai visuomenė jau buvo nusiteikusi prieš mus“, – teigia A. Žilienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad „naktį į privačią valdą be mūsų leidimo atėjęs asmuo užfiksavo viską, ką rado „blogiausio““. Vėliau ši medžiaga, pasak ūkininkės, buvo paviešinta be jokio paaiškinimo ar konteksto.

„Asmuo puikiai žinojo, ką, kokiu kampu ir kuriuo paros metu filmuoti. Kaip matėme reportaže, jis vaikščiojo ne tik po patalpas, kur laikomi gyvuliai, bet ir po vietas, kur saugomi dokumentai“, – sako ji.

Ūkininkė neneigia dalies užfiksuotų faktų: galvijai laikomi pririšti, naktimis nemėžiamas mėšlas, kai kuriose vietose trūko pakratų. Tačiau pabrėžia, kad tai susiję su gyvulių saugumu ir sezoninėmis ūkininkavimo praktikomis, o ne abejingumu jų gerovei.

„Gyvuliai nėra pririšti taip, kad negalėtų ėsti, gerti ar judėti“, – akcentuojama pasisakyme.

Didelį atgarsį sukėlė ir apsigimusio veršelio atvejis. Pasak ūkininkės, sprendimai buvo priimti pasitarus su specialistais, o apie situaciją VMVT buvo informuota – duomenys užregistruoti, veršelis humaniškai užmigdytas ir perduotas utilizuoti.

„Nuo VMVT nieko neslėpėme. Taip pat buvo užfiksuota ir kraujuojanti karvė, kuriai dar kelias dienas po veršiavimosi vyksta natūralūs fiziologiniai procesai. Tačiau viešoje erdvėje ji buvo įvardyta kaip žaizdota, neva su pūliuojančia uodega“, – rašoma ūkininkės „Facebook“ įraše.

Ji taip pat atmeta teiginius apie „pieną su mėšlu“, pažymėdama, kad vaizdinėje medžiagoje matomos užtrūkusios karvės ir telyčios apskritai neduoda pieno.

VMVT, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad didžiausi pažeidimai – nepakankamas pakratų kiekis, neprižiūrėti gyvuliai ir bendra fermos būklė. Tarnyba pateikė privalomus nurodymus pažeidimams šalinti, tačiau sisteminio gyvulių kankinimo faktų nenustatė.

Reaguodama į patirtą situaciją, šeima ėmėsi papildomų saugumo priemonių – įsirengia vaizdo stebėjimo kameras, žymi privačią teritoriją.

„Šis įvykis parodė, kiek daug palaikančių žmonių turime“, – rašoma pasisakyme. Simboliškai naujuosius metus ūkyje lydėjo ir teigiama žinia – karvė atsivedė sveikus dvynukus.

Pabaigoje ūkininkė ragina visuomenę neskubėti teisti, įsigilinti ir išgirsti abi puses, primindama, kad neapgalvoti vieši pasmerkimai žeidžia ne tik vieną šeimą, bet ir visą ūkininkų bendruomenę.