Štai kaip tvarkosi lenkai: iki 684 eurų už hektarą, bet pinigus gauna ne visi

Lenkijos ūkininkams, kurių pasėlius 2025 metais smarkiai nuniokojo nepalankūs orai, skiriama valstybės parama, siekianti iki maždaug 684 eurų už hektarą. Vis dėlto norint gauti išmoką reikia atitikti nustatytus kriterijus, o paramos dydis tiesiogiai priklauso nuo žalos masto.

Finansinė pagalba skirta ūkiams, nukentėjusiems nuo pavasarinių šalnų, potvynių, krušos, smarkių liūčių arba uraganinio vėjo. Tačiau svarbiausias slenkstis nustatytas viso ūkio lygiu: dėl šių stichinių reiškinių patirti augalininkystės produkcijos nuostoliai turi viršyti 30 proc. vidutinės metinės ūkio augalininkystės produkcijos. Žalą taip pat turi būti oficialiai įvertinusi tam sudaryta komisija.

Vidutinė produkcija apskaičiuojama pagal ankstesnių metų ūkio rezultatus. Vertinami treji metai prieš metus, kuriais patirta žala, arba treji metai iš penkerių metų laikotarpio, atmetant geriausius ir prasčiausius rezultatus. Tokia metodika reiškia, kad net ir dideli nuostoliai atskirame lauke savaime dar negarantuoja paramos – lemiamas yra bendras ekonominis žalos mastas ūkyje.

Didžiausios išmokos numatytos pasėliams, nukentėjusiems nuo potvynio, krušos, liūties ar uraganinio vėjo. Jeigu prarasta ne mažiau kaip 70 proc. derliaus, mokama apie 684 eurus už hektarą. Kai nuostoliai siekia nuo 50 iki mažiau nei 70 proc., išmoka sudaro apie 456 eurus už hektarą, o kai prarasta nuo 30 iki mažiau nei 50 proc. derliaus – apie 228 eurus už hektarą.

Pavasarinių šalnų padarytai žalai taikomos kitokios sąlygos. Už pasėlius, kuriuose prarasta ne mažiau kaip 70 proc. derliaus, numatyta apie 456 eurų išmoka už hektarą, o esant 30–70 proc. nuostoliams – apie 228 eurus už hektarą. Ši konkreti schema netaikoma vaismedžiams, vaiskrūmiams, braškėms ir daržovėms, nukentėjusioms nuo pavasarinių šalnų – šioms kultūroms taikomi atskiri paramos sprendimai.

Išmokos skaičiuojamos ne nuo viso deklaruoto ūkio ploto, bet nuo to ploto, kuriame oficialiame žalos įvertinimo protokole nustatyti reikalavimus atitinkantys nuostoliai. Jeigu tame pačiame plote pagal taisykles būtų galima taikyti daugiau nei vieną paramos tarifą, skaičiuojant pagalbą pasirenkamas didesnis tarifas.

Į paramą galėjo pretenduoti žemės ūkio veiklos vykdytojai, turintys Lenkijos gamintojų apskaitos sistemoje suteiktą identifikacinį numerį ir pagal Europos Sąjungos taisykles priskiriami mikro, mažoms arba vidutinėms įmonėms.

Susidomėjimas priemone buvo didelis – paraiškas pateikė apie 32 tūkst. ūkininkų. Gruodžio viduryje daugiau kaip 26 tūkst. jų jau buvo išmokėta maždaug 81,4 mln. eurų, o iki gruodžio pabaigos išmokėta suma perkopė 100 mln. eurų.

Ši paramos schema parodo ir kitą svarbią detalę: viešai skelbiama maksimali maždaug 684 eurų už hektarą suma nėra universali išmoka kiekvienam nuo stichijos nukentėjusiam ūkiui. Didžiausias tarifas skirtas tik tiems plotams, kuriuose tam tikrų stichinių reiškinių padaryta žala pasiekė bent 70 proc., o pats ūkis dar turi peržengti bendrą daugiau kaip 30 proc. vidutinės metinės augalininkystės produkcijos nuostolių ribą. Todėl galutinę paramos sumą lemia ne vien sunaikintų hektarų skaičius, bet ir žalos pobūdis, jos intensyvumas bei poveikis viso ūkio rezultatams.