Jaunųjų ūkininkų klausimai K. Mažeikai: kodėl LJŪJS susitikimo laukia nuo liepos 23-iosios?

Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl rugsėjo 21 d. žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos kabinete vykusio, viešoje darbotvarkėje neskelbto susitikimo, o Specialiųjų tyrimų tarnybai patvirtinus, kad pateikta informacija yra vertinama, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) primena: dar liepos 23 d. pateiktas Sąjungos prašymas susitikti su ministru iki šiol neturi konkrečios susitikimo datos.

LJŪJS, vienijanti daugiau kaip 1 200 narių, siekia ne išskirtinių sąlygų, o vienodo, skaidraus ir realiai veikiančio socialinio dialogo.

Dvylika metų dialogo – ir klausimas, kodėl šiandien jo nebelieka

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga skaičiuoja daugiau kaip dvylika veiklos metų. Per šį laikotarpį dirbome su daugiau kaip devyniais žemės ūkio ministrais.

Keitėsi ministrai ir Vyriausybės, tačiau mūsų keliami klausimai išliko tie patys: didesnė parama šeimos ūkiams, žemės ūkio ir regionų ateitis ir kartų kaita, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, žemės prieinamumas, reali 500 ha žemės įsigijimo ribos kontrolė ir jos apėjimo stabdymas, ES paramos ribojimas stambiausiems subjektams, finansavimo galimybės, susijusių asmenų problema bei biurokratijos mažinimas.

Mes neprašėme privilegijų. Kaip pelno nesiekianti organizacija, dirbome viešojo intereso labui, kad jaunas žmogus Lietuvoje turėtų realią galimybę pradėti ūkininkauti – net ir neturėdamas paveldėtos žemės, didelio kapitalo ar įtakingų ryšių.

Tačiau šiandien jaučiamės paliekami už Žemės ūkio ministerijos durų. Mūsų raštai ir esmės nesulaukia atsakymų, o liepos 23 d. pateiktas prašymas susitikti su ministru iki šiol lieka be konkrečios datos.

Kas patenka į ministro kabinetą, o kas laukia mėnesius?

Kaip spalio 5 d. paskelbė LRT Tyrimų skyrius, rugsėjo 21 d. ministro kabinete vyko viešoje darbotvarkėje neskelbtas susitikimas, kuriame buvo aptariama konkretaus ūkininko situacija ir dalyvavo tuometis Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas. Vėliau viešai paskelbta, kad šio susitikimo aplinkybės sulaukė teisėsaugos ir priežiūros institucijų dėmesio, o STT pateiktą informaciją vertina.

LJŪJS nevertina vykstančių procedūrų ir iš anksto nesprendžia dėl jų rezultatų. Tačiau dabartinis kontekstas išryškina principinį klausimą: pagal kokius kriterijus sprendžiama, kas ir kokiu klausimu gali operatyviai patekti į ministro kabinetą, o nacionaliniu mastu jauniesiems ūkininkams atstovaujanti organizacija susitikimo laukia nuo liepos?

„Mes neprašome išskirtinio priėjimo. Prašome vienodų taisyklių. Jei ministerija deklaruoja socialinį dialogą, jis turi būti realus ir vienodai prieinamas visiems socialiniams partneriams.“

Vieša kritika neatstoja dialogo

Negana to, ministro viešuose pasisakymuose girdime vertinimus, esą LJŪJS daugiau „politikuoja“, negu dirba. Kritikos sulaukia ir ankstesnė Sąjungos veikla bei jos buvę vadovai.

Gerbiamas Ministre, tai, ką šiandien vadinate „mūsų darbu“, yra dvylikos metų bendro LJŪJS ir Jūsų vadovaujamos ministerijos dialogo rezultatas. Kiekvienas pasiektas sprendimas, pakeista taisyklė ar išgirstas jaunojo ūkininko argumentas buvo bendro darbo dalis.

Todėl menkinant Sąjungos veiklą menkinamos ne vien dabartinės vadovybės pastangos. Tai paliečia ir buvusius vadovus, aktyvius narius bei daugiau kaip 1 200 Sąjungai priklausančių žmonių, kurie savo laiką skiria žemės ūkio ir regionų ateities klausimams.

Klausimų kelia naujos jaunųjų ūkininkų struktūros kūrimo aplinkybės

LJŪJS turi duomenų, rodančių, kad Žemės ūkio ministerijos aplinkoje siekiama, jog atsirastų kita jauniesiems ūkininkams atstovaujanti asociacija. Šio proceso aplinkybės siejasi ir su Jono Vilionio vadovaujamos Lietuvos žemės ūkio tarybos aplinka.

Dar neįvykus naujos organizacijos steigiamajam susirinkimui, LJŪJS jau yra žinomas asmuo, kuris planuojamas paskirti būsimos struktūros vadovu. Pastaruoju metu taip pat stebime didėjantį šio asmens matomumą viešojoje erdvėje. kurioje dažnai pristatoma Lietuvos žemės ūkio tarybos veikla ir jos atstovų pozicijos.

Šios aplinkybės mums žinomos. Todėl keliame ne klausimą, ar demokratinėje valstybėje gali kurtis naujos organizacijos. Žinoma, gali. Klausimas kitas: ar tuo metu, kai daugiau kaip 1 200 narių vienijanti ir daugiau kaip dvylika metų veikianti LJŪJS nuo liepos 23 d. vis dar neturi konkrečios susitikimo su ministru datos, naujai formuojamai struktūrai nėra sudaromos palankesnės galimybės būti išgirstai ir įtrauktai į sprendimų priėmimą.

LJŪJS nesiekia monopolio atstovauti jauniesiems ūkininkams. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti, kas inicijuoja šį procesą, kas jame dalyvauja, kam naujoji struktūra ketina atstovauti, kiek turės realių narių ir ar Žemės ūkio ministerija visiems socialiniams partneriams taiko vienodas bendravimo bei dalyvavimo sprendimų priėmime sąlygas.

Prašome ne privilegijų, o vienodų taisyklių

Ministre, ar naujos jauniesiems ūkininkams atstovauti pretenduosiančios organizacijos kūrimas išspręs dabartinę komunikacijos problemą? O gal paprasčiau būtų pagaliau susitikti su daugiau kaip 1 200 narių vienijančia Sąjunga ir išgirsti jos argumentus?

Mes neprašome ypatingo statuso. Prašome pagarbos, vienodų sąlygų ir tikro socialinio dialogo.

Mus galima palikti už durų. Galima kritikuoti ar menkinti mūsų darbą. Tačiau klausimai, kuriuos keliame, nuo to neišnyks: kartų kaita, žemės prieinamumas, jaunųjų ūkininkų finansavimas, susijusių asmenų problema, biurokratija ir sąžiningos galimybės pradėti ūkininkauti.

Jaunųjų ūkininkų ateitis negali būti sprendžiama be jaunųjų ūkininkų.