Meškėnas – invazinė rūšis mūsų krašte

Nors meškėnas nėra mūsų krašto gamtos gyventojas, tačiau pastaraisiais metais jis pastebėtas Šiaurės ir Pietų Lietuvoje, o daugiausiai meškėnų užfiksuota Kuršių nerijoje.

Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą, taip pat Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Meškėnas – nedidelis gyvūnėlis, jo kailis pilkas, o akis išryškina tamsesnė „kaukė“.  Jo uodega pūkuota, su šviesesniais dryželiais. Kaip ir žmonės, turi penkis pirštus. Gerai laipioja ir plaukia, nebijo vandens. Prieš suėsdami sugautą grobį, meškėnai neretai skalauja vandenyje.

Šie gyvūnai gali apsigyventi įvairiose buveinėse. Pirmenybę teikia seniems lapuočių miškams, esantiems netoli vandens telkinių ir šlapynių.Nevengia gyvenviečių. Meškėnai yra labai gudrūs ir dažnai sunku juos susekti.

Meškėnai yra visaėdžiai: minta riešutais, vaisiais, žolėmis, sėklomis, vabzdžiais, moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, varliagyviais, paukščiais ir jų kiaušiniais, smulkiaisiais žinduoliais, įvairiomis atliekomis.

Rūšis kilusi iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Dabar meškėnai paplitę JAV, Kanados pietinėje dalyje ir Centrinėje Amerikoje. Europoje į laisvę pirmą kartą išleisti Vokietijoje 1927 metais. 

Lietuvoje pirmą kartą rūšis registruota 2010 metais. Kuršių nerijoje jie stebimi nuolat ir patvirtinta, kad dauginasi. 

Kadangi meškėnas priklauso invazinėms rūšims, vykdomas šios invazinės rūšies gausos reguliavimas. Gausiausiai meškėnai stebimi Kuršių nerijoje, tad čia buvo atlikta invazinės rūšies paprastojo meškėno (Procyon lotor) paėmimo iš gamtos darbai.