Medžioklės ragai gaudė Dūkšte
Medžioklė Lietuvoje turi gilias istorines ir simbolines šaknis, tačiau pastaruoju metu tradicijos įgauna naują prasmę, kurios atsiskleidžia ir organizuojamose medžiotojų šventėse. Jos tampa erdve, kurioje medžioklių vertybės pristatomos plačiajai visuomenei. Šiemet rajono medžiotojų šventė vyko Dūkšte. Dalyvavo medžiotojų būreliai „Dysna“, „Miškininkas“, „Didžiagiris“, „Žagarinė“, medžiotojų klubas „Mielagėnai-1“, medžiotojų ir žvejų klubas „Girelė“. Tądien nuo ankstaus ryto aikštelėje šalia Kultūros centro nosis kuteno verdamos medžiotojų šurpos (šiupinio), plovo, kepamų dešrelių ir kitų patiekalų apetitą žadinantys kvapai. Medžiotojų būreliai savo palapinėse ruošėsi šventei.
Šv. Mišiose prisiminti kunigai medžiotojai
Dešimtą valandą bemaž visi į šventę atvykę su savo vėliavomis ir kita medžiokliška atributika suėjo į bažnyčią, kur šv. Mišias aukojo du kunigai: Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapijos klebonas kun. Vytautas Pūkas ir kraštietis kunigas, anksčiau ilgai dirbęs Visagine, o dabar Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo parapijos rezidentas Vidmantas Rudokas. Jis iki šiol aistringas medžiotojas, o V. Pūkas prisipažino medžiojęs anksčiau.
Prieš altorių buvo pastatyti tauriojo elnio, kurį sumedžiojo Remigijus Noreika, ragai. Bažnyčia buvo pilnutėlė, tad po Mišių kunigai net juokavo, kad tiek žmonių Dūkšto bažnyčia, ko gero, dar nebuvo mačiusi. Mišių metu prisiminti visi rajono kunigai medžiotojai, ypač a. a. Jonas Kardelis, priminta medžiotojų globėjo šv. Huberto istorija, grojo Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų orkestras „Tauro ragai“. Kun. V. Rudokas visiems linkėjo taiklių šūvių, nes žvėrys turi būti nukauti vienu taikliu šūviu, kad sužeisti nepabėgtų ir nesikankintų. Ir papasakojo savo daug pergyvenimų jam kainavusią istoriją, kai briedės nepavyko vienu šūviu nušauti.
Po šv. Mišių medžiotojai išsirikiavo iškilmingai eisenai. Ji iš bažnyčios iki šventės vietos žygiavo didoką ratą Dūkšto miestelio gatvėmis.
Sveikinimai, apeigos deivei Medeinai
Eisenai atvykus į šventavietę, vyko šventės atidarymas. Medžioklius sveikino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ignalinos skyriaus pirmininkas Antanas Truskauskas. Jis taip pat yra medžioklės biuro FELIS įkūrėjas bei savininkas, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas, įvairių apžiūrų pirmininkas, lektorius, Tarptautinio safario klubo (SCI) narys, pelnęs daugybę šios didžiosios tarptautinės medžiotojų organizacijos apdovanojimų, daugelį kartų medžiojęs visuose penkiuose pasaulio kontinentuose, Medžioklės muziejaus Mindūnuose (Molėtų r.) įkūrėjas. A. Truskauskas visada tvirtina, kad klaidinga manyti, jog profesionalus medžiotojas be atodairos pyškina į kairę ir į dešinę, todėl norisi šviesti žmones, kad jie keistų požiūrį į medžioklę. Šventės dalyvius taip pat pasveikino Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys ir Dūkšto saviveiklininkai, sudainavę medžiotojų himną.
Šventėje dalyvavo Zarasų folkloro ansambliai „Laukesa“, „Seluona“, „Gražutė“ bei Visagino ansamblis „Krusnė“. Ansambliai kurstė laužus, prie jų dainavo Lietuvos miškų deivei Medeinai skirtas dainas, prie aukuro atliko šiai deivei skirtas apeigas. Renginio metu vyko edukacinės veiklos apie šalies miškus, laukinę gamtą ir tradicinę medžioklę, taip pat pramogos vaikams ir suaugusiems, gyvos muzikos koncertai bei vaišės, verdamos žvėrienos sriubos. Vaišinosi ne tik patys medžiotojai, bet ir visuomenė. Žinoma, buvo ir garbingų apdovanojimų.
Apdovanojimai
„Medeinės“ medaliais apdovanoti rajono medžiotojai: Alė Bukauskienė, Ruslanas Golubovas, Edmundas Gudonis, Gintaras Ivanauskas, Antanas Lagunavičius, Algirdas Lisauskas, Vladimiras Orlovas, Vytautas Saikauskas, Pranas Strazdas, Michailas Sketerskis, Gediminas Šileikis ir Petras Vaikenas. Lietuvos didžiojo medžioklės trejeto trofėjų apdovanojimas buvo įteiktas mielagėniškiui Arūnui Patiejūnui. Didysis trejetas koncentruojasi į tris iš šių rūšių – tai taurusis elnias, stirninas ir šernas. Ši kategorija aktuali tiek patyrusiems, tiek jauniems medžiotojams, siekiantiems trofėjų, kurie dažniausiai randami mūsų miškuose. O apdovanojimas „Medeinės“ medaliu skiriamas už medžioklės tradicijų, kultūros propagavimą ir puoselėjimą. Sprendimą skirti apdovanojimą priima Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Apdovanojimų komisija. Komisijos sprendimą turi patvirtinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryba. Buvo ieškomas, rastas ir apdovanotas Hubertas. Jis – „Girelės“ klubo medžiotojo Andriaus Gaidelio sūnus. Seniūnas A. Šakalys dėkojo ir apdovanojo visus pagalbininkus, padėjusius surengti šią šv. Huberto šventę.
O šalia esančiame Kultūros centre veikė įspūdinga geriausių, pelniusių apdovanojimus, medžioklės trofėjų paroda, joje visą dieną niekam nepritrūko kavos ir arbatos ar pyrago gabalėlio. Pasibaigus oficialiai šventės daliai čia vyko smagus Dūkšto saviveiklininkų, ir ne tik jų, koncertas.
Medžioklė Lietuvoje
Jaunas gamtininkas Tadas Ivanauskas dėl lenkų vykdomų agresyvių akcijų palikęs Musteiką 1919 m. viduryje apsigyveno Kaune ir įsidarbino Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro patarėju. Miškų departamento kuravimo sričiai be miškų dar priklausė valstybiniai durpynai (didžiosios pelkės) ir valstybiniai vandenys, t. y. pagrindiniai gamtiniai ištekliai. Miškų departamento direktorius prof. Povilas Matulionis pasiūlė su gamta susijusių klausimų nagrinėjimui įsteigti Gamtos tyrimo stotį ir įpareigojo paruošti jos steigimo dokumentus ir jai vadovauti T. Ivanauskui. Stotis pradėjo funkcionuoti 1919 m. liepos 15 d. Be stoties T. Ivanauskas rūpinosi medžioklės klausimais. Pirmiausia buvo paruoštos ir 1920 m. birželio 15 d. patvirtintos Laikinosios medžioklės taisyklės, galiojusios iki Medžioklės įstatymo priėmimo Seime 1924 m. 1920 m. balandžio 1 d. T. Ivanausko iniciatyva buvo įkurta Taisyklingos medžioklės draugija, į kurią stojo kauniečiai ir kurios veikla apsiribojo Kauno apskritimi. 1920 m. liepos 1 d. Gamtos tyrimo stotyje T. Ivanausko iniciatyva surinkta iniciatyvinė grupė pritarė visos Lietuvos taisyklingos medžioklės draugijos steigimui. 1920 m spalio 27 d. paruošti draugijos nuostatai. 1921 vasario 7 d. Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos nuostatai buvo užregistruoti. Nuo 1921 m balandžio 1 d iki metų pabaigos draugijos skyriai buvo suformuoti visose tuometinėse apskrityse ir draugijos skyriams šešiems metams išnuomota medžioklei 645 534 ha valstybinių miškų ir 1730 ha vandenų.
