Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai 20 kartų skubėjo į nelaimės vietą ant ledo, gelbėjimo darbų metu, ištraukta 10 skenduolių, iš jų 1 vaikas. Ugniagesiai išgelbėjo 5 skęstančius žmones. Daugiausiai ledo aukų pareikalavo sausio mėnuo, ištraukti 5 skenduoliai, kovo mėnesį – 4, vienas žmogus nuskendo lapkričio mėnesį.

Nelaimė neišgąsdino

Rokiškio rajone, Juodupėje tragiška nelaimė, kurios metu nuskendo ant ledo žvejojęs vyras, įvyko vos prieš keletą dienų. Tą pačią dieną ugniagesiai gelbėtojai darbavosi ir Rokiškio tvenkinyje – ieškojo galimai nuskendusio žmogaus ar žvėries.

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis, primindamas apie pavojus ant plono ledo, pateikė neseną pavyzdį: kol tvenkinyje vyko paieškos darbai, kitame gale ramiai žvejojo 4 vyrai.

„Žvejai aiškina, kad ledo storis 10 cm, nors mes puikiausiai suvokiame, kad jis siekia 3–4 cm – ugniagesiai lipo ir lūžo ant to paties ledo. Paprašiau žvejų palikti žvejybos vietą, kol nėra saugu, nepastebėjau, kad bent vienas turėtų smaigus“, – apie rizikingą žmonių elgesį pasakojo D. Kunigėlis.

Anot pašnekovo, informacijos apie saugų elgesį ant ledo pakankamai: ji skleidžiama žiniasklaidos priemonėse, yra parengta daug metodinės medžiagos ir patarimų, tačiau trūksta žmonių sąmoningumo.

„Niekam nereikėtų perkelti atsakomybės dėl savo elgesio. Nei įstatymas, nei teisės aktai nepadės, kol suaugęs žmogus savarankiškai nepriims sprendimo saugiai elgtis“, – sakė viršininkas.

Lankstinukai ir realybė

Ledas nesirenka aukų, tačiau vaikai ir žvejai dažniau atsiduria ten, kur tyko pavojus. Vieni žaisdami, kiti užsiimdami mėgstama veikla. Pasak, D. Kunigėlio, vaikai nėra ta žmonių grupė, kuri pultų skaityti mokomuosius lankstinukus apie saugų elgesį, todėl ypač svarbi šeimos įtaka.

„Vaikams mes formuojame nuomonę, galime mokyti, drausminti ir suteikti informaciją, kur ir kodėl negalima eiti, kokie pavojai gresia. Kiekvienoje šeimoje žmonės galėtų tam skirti keliolika minučių savo laiko. Nieko brangesnio už sveikatą ir gyvybę nėra, tai kodėl pirmiau neinvestuoti į tai. Dažniausiai tik po nelaimės pradedama galvoti, ar viską padariau, ką galėjau“, – sakė pašnekovas.

Žvejų saugumui ant ledo numatytos įvairios priemonės, tačiau jos neretai taip ir lieka informacinių lankstinukų paveikslėliuose. Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti virvę, gelbėjimosi liemenę ir smaigus. Virvėmis ir gelbėjimo liemenėmis poledinės žūklės mėgėjai pasirūpina retai. Pasak D. Kunigėlio, gelbėjimo liemenę žvejai apsivelka nebent vasarą žvejodami iš valties. 

Smaigai dėžutėje

Su smaigais problemos lyg ir nebėra, dauguma žvejų juos jau turi. Bet visiškai skirtingi dalykai: laikyti juos pasikabinus ant kaklo taip, kad iškart būtų galima panaudoti, ar turėti žvejo dėžutėje, kad galėtum kažkam parodyti.

„Kai žmogus pradės galvoti ne apie baudą, o apie savo sveikatą, tas klausimas išsispręs. Vienas žmogus įlūžęs gali išbūti 10–15 min., kitas gali greičiau palūžti, viskas priklauso nuo drabužių, žmogaus reakcijos, ištvermingumo. Bet jeigu smaigai ant kaklo, jeigu yra gelbėjimosi liemenė, kuri neleidžia jam nuskęsti, tai labai didelė tikimybė, kad žmogus išsigelbės.

Žinoma, liemenės, specialūs virš vandens išlaikantys drabužiai kainuoja nemažus pinigus, bet kai dedame ant svarstyklių pinigus ir gyvybę, reikia pasirinkti, kas svarbiau“, – sakė Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D. Kunigėlis.

Saugus ledas

Ugniagesiai gelbėtojai pripažįsta: didžiausi rizikos mėgėjai vis dėlto yra žvejai, ir sudrausminti suaugusiuosius sunkiau nei vaikus. „Mes rengiame pratybas, kurios skirtos ugniagesių įgūdžiams lavinti, tuo pačiu pagal galimybes bandome šviesti ir perspėti žmones. Vaikai greičiau paklauso, su suaugusiais šiek tiek kitaip“, – pastebi pašnekovas. 

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad tvirto ledo storis, išlaikantis vieną žmogų, yra 7 cm, grupę žmonių –12 cm. Prie kranto ir ten, kur įteka upės ar yra povandeninių srovių, taip pat ties meldais ledas būna silpnesnis.

Suabejojus ledo tvirtumu, patariama neštis lazdą. Atsitikus nelaimei, prie eketės krašto reikia artintis atsargiai, pavojinga prieiti per daug arti įlūžusiojo, nes yra tikimybė, kad po ledu atsidurs ir gelbėtojas. Tokiu atveju praverstų virvė, pagalys, drabužis.

Kristina Ramanauskaitė ("Rokiškio Sirena")