Seime užregistruotas žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama verslinės žvejybos pasitraukimo iš Kuršių marių, gerinant žuvų išteklių būklę Lietuvos vidaus vandenyse, rašoma Aplinkos apsaugos komiteto pranešime žiniasklaidai.

Įstatymo projekte numatyta galimybė Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms pasitraukti iš verslo gaunant išmoką. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotas aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, įsipareigoja nutraukti verslinę žvejybą tame vidaus vandenų telkinyje. Šia galimybe pasinaudojusios įmonės gautų išmoką, kuri būtų apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Šiuo metu vien Kuršių mariose žvejoja 46 įmonės, nors atliktos mokslinės studijos rodo, jog norint išvengti kai kurių žuvų rūšių pergaudymo, mariose turėtų žvejoti perpus mažiau įmonių, rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Taip pat dokumente pabrėžiama, kad Lietuvoje kasmet deklaruojama 1 tūkst. tonų žuvies sugavimų, o importuojama apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, todėl tai neturėtų didelės įtakos žuvininkystės produktų rinkai.  

Svarbu ir tai, kad daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo siekia vos kelis tūkstančius eurų per metus, darbo užmokestis dažnu atveju minimalus, pabrėžia Seimo narė Aistė Gedvilienė.

Ankstesni verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse jau pasiteisino ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu. 2015 m. apribojus verslinę žvejybą bendra žuvų biomasė Lietuvos ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto. 2013 m. uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus. 

„Konstitucija numato valstybės pareigą rūpintis natūraliais gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.  Ieškodami kelių pasitraukti verslinei žvejybai būtent tai ir darome“, – teigia Seimo narė.