Tyrimas patvirtino: H5N1 gali būti perduotas veršeliams per nepasterizuotą pieną

JAV žemės ūkio departamento mokslininkų kontroliuojamas tyrimas parodė, kad veršeliai gali užsikrėsti H5N1 virusu, gavę nepasterizuoto pieno iš užkrėstų karvių. Tyrimo imtis buvo maža, tačiau rezultatai sustiprina praktinę biosaugos rekomendaciją: H5N1 teigiamų ar įtariamų karvių pienas neturėtų būti girdomas veršeliams jo nepasterizavus.

Užsikrėtė visi keturi veršeliai

Tyrime dalyvavo devyni maždaug 7–11 savaičių Holšteinų veislės veršeliai. Vienas veršelis buvo kontrolinis, o dvi grupės po keturis veršelius keturias dienas du kartus per parą gavo po 0,95 l nepasterizuoto pieno, surinkto iš eksperimentiškai H5N1 užkrėstų karvių.

Pirmoji keturių veršelių grupė gavo infekuotą pieną, surinktą ankstyvoje karvių infekcijos stadijoje, dar prieš susidarant neutralizuojantiems antikūnams. Užsikrėtė visi keturi veršeliai. Virusas buvo aptiktas nosies mėginiuose, taip pat plaučių pažeidimuose, limfmazgiuose ir ryklės tonzilėse, o vėliau patvirtintas ir antikūnų susidarymas.

Klinikiniai požymiai buvo palyginti lengvi

Užsikrėtusiems veršeliams pasireiškė išskyros iš nosies, nestiprus karščiavimas, vangumas, skystesnės išmatos ir šiek tiek padažnėjęs kvėpavimas. Klinikiniai požymiai truko maždaug 5–6 dienas.

Tai svarbi praktinė tyrimo dalis: infekcija nebūtinai sukėlė ryškią ligą, todėl vien pagal klinikinius požymius užsikrėtusius veršelius ūkyje gali būti sunku atpažinti. Virusinė RNR nosies mėginiuose buvo aptinkama ir po to, kai veršeliai jau buvo pervesti prie neužkrėstų karvių pieno.

Antikūnų turintis pienas suteikė dalinę apsaugą

Kita keturių veršelių grupė gavo pieno mišinį, kuriame buvo ir infekuotų karvių pieno su neutralizuojančiais antikūnais. Šioje grupėje klinikinių požymių nenustatyta, antikūnų atsakas veršeliams nesusiformavo, o virusinė RNR nosies mėginyje buvo aptikta tik vienam iš keturių gyvulių.

Tyrėjai tai vertina kaip dalinę apsaugą, susijusią su piene esančiais neutralizuojančiais antikūnais. Tačiau šis rezultatas nekeičia pagrindinės biosaugos išvados – infekuoto nepasterizuoto pieno naudojimas veršeliams kelia H5N1 perdavimo riziką.

Praktinė reikšmė pieno ūkiui

H5N1 infekuotų karvių piene viruso gali būti dar prieš pasirodant aiškiems klinikiniams požymiams ar oficialiai patvirtinant infekciją. USDA mokslininkai nurodo, kad ankstesniuose paveiktų bandų tyrimuose virusinė RNR piene buvo aptinkama iki dviejų savaičių iki klinikinių požymių ir diagnozės.

Todėl pieno, kuris dėl įtariamos ar patvirtintos H5N1 infekcijos nukreipiamas nuo žmonių maisto grandinės, naudojimas veršeliams nėra saugus vien todėl, kad pienas lieka ūkyje. Tyrimo autoriai rekomenduoja tokio pieno veršeliams neduoti be pasterizavimo.

Tyrimas taip pat kelia platesnį biosaugos klausimą. Užsikrėtę veršeliai gali išskirti virusą per kvėpavimo takus, tačiau kol kas nėra nustatyta, kokią reikšmę tai turi viruso perdavimui tarp gyvulių ar tarp ūkių realiomis komercinių pieno ūkių sąlygomis. Patys autoriai pabrėžia, kad ši rizika dar turi būti įvertinta.

Rezultatus reikia vertinti pagal tyrimo mastą

Eksperimentas buvo nedidelis – jame dalyvavo devyni veršeliai, iš kurių aštuoni gavo infekuotą pieną. Todėl tyrimas neleidžia nustatyti, kaip dažnai toks perdavimas vyksta komerciniuose ūkiuose ar kokia būtų infekcijos tikimybė esant skirtingam viruso kiekiui piene.

Tačiau jis eksperimentiškai patvirtina patį perdavimo kelią: tam tikromis sąlygomis H5N1 užkrėstas nepasterizuotas pienas gali infekuoti veršelius. Tai suteikia tiesioginį mokslinį pagrindą pasterizavimą vertinti kaip biosaugos priemonę ne tik žmonių maisto grandinėje, bet ir ūkyje naudojant pieną veršeliams.