Lietuviams atsisakant darbo fermose, ūkius gelbsti užsieniečiai

Panevėžio rajono ūkiuose vis labiau trūksta darbuotojų, todėl dalį laisvų vietų tenka užpildyti užsieniečiais. Berčiūnų žemės ūkio bendrovėje šiuo metu dirba apie 30 atvykėlių – vieni darbuojasi fermoje, kiti laukuose ar vairuoja specializuotą techniką. Bendrovės atstovai neslepia: lietuvius prisikviesti į žemės ūkio darbus darosi vis sunkiau.

Darbuotojų trūkumas jaučiamas ir visame šalies žemės ūkio sektoriuje. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Tarp rajonų, kuriuose darbuotojų ieškota daugiausia, buvo ir Panevėžio rajonas.

Į darbą priimti užsieniečiai

Berčiūnų ŽŪB veterinarijos gydytojas Artūras Abromaitis naujienų portalui JP paaiškino, kodėl bendrovė į darbą priima užsieniečius.

„Lietuviai neina dirbti žemės ūkio darbų – jiems tai neprestižas. Dabar užsieniečiai gelbėja mus, nes jiems kiekvienas darbas – svarbus. Beje, anksčiau lietuviai važiavo į svečius kraštus darbuotis, o dabar užsieniečiai atvažiuoja padėti mums. Šiuo metu fermoje dirba atvykėliai iš Maroko, Ukrainos ir Turkijos. Iš viso fermoje dirba šeši užsieniečiai“, – sakė A. Abromaitis.

Ukrainiečiai nori linksmybių

Pasak veterinarijos gydytojo, darbo fermoje užtektinai.

„Jie varinėja gyvulius, valo guliavietes, melžia karves. Atlieka fizinius ūkio darbus. Pradėjus užsieniečiams dirbti fermoje, religinis ir kultūrinis šokas buvo visiems. Neslėpsiu, ir jiems, ir mums reikėjo prisitaikyti. Manėme, kad ukrainiečiai labai darbštūs, bet šiek tiek apsirikome. Jie vis klausinėjo, kada linksmybės, o tai dirba ir dirba. Atsakiau, kai išmoksit normaliai dirbti, tada galėsime linksmintis“, – juokėsi A. Abromaitis ir pasakojo, kad pradžioje į darbo vietą prisistatydavo net trys užsieniečiai.

Norėjo dirbti trise

„Jiems aiškinau, kad reikia tik vieno žmogaus. Atsakymas buvo – jiems esą patogiau trise. Pradžioje darbuotojai iš Maroko ir Bangladešo atsilaikydavo 3–4 dienas ir išeidavo. Kai jiems atsirado galimybė išvežioti maistą, tai dalis jų tapo maisto išvežiotojais. Liko dirbti patys atspariausi ir kuriems darbas fermoje – svarbus“, – teigė veterinarijos gydytojas ir peikė lietuvius – jiems darbas fermoje netinka.

Dirba pagal sudarytą grafiką

„Lietuviai aiškina, kad fermoje dirbti gali tik neišmanėliai. Tačiau jie neturi supratimo, kad laikai pasikeitė ir reikia mokėti dirbti su naujausiomis technologijomis. Beje, priimti užsieniečius į darbą buvo būtina – reikėjo vasarą žmones išleisti atostogauti. Kai kurie užsieniečiai – studentai, bet jie ir toliau dirba pagal sudarytą lankstų grafiką – savaitgaliais. Nežinau, kiek jie dirbs pas mus, bet jiems reikia užsidirbti pragyvenimui – gyventi Lietuvoje brangu“, – pasakojo A. Abromaitis.

Pažada, bet darbe nesirodo

Veterinarijos gydytojas negailėjo karčių žodžių neatsakingiems lietuvaičiams.

„Turime čia tokį vieną, kuris iš vakaro pažada, kad darbe tikrai bus. Vairuotojas nuvažiuoja jo paimti, bet pralaukia pusvalandį ir vyras nepasirodo. Prisiskambiname ir jis tvirtina, kad rytoj tikrai būsiąs darbe. O kodėl dabar nepasirodė? Esą blogai pasijutęs ir nusprendęs neiti į darbą. Tokie nevykdomi pažadai jau tęsiasi ir tęsiasi. Mums blogai, nes reikia ieškoti pakaitinio žmogaus, darbai turi būti atlikti“, – aiškino A. Abromaitis ir teigė, kad tai gal ir ne tinginystė, bet neatsakingas požiūris į darbą.

Reikia jausti gyvūną

Pasak veterinarijos gydytojo, taip yra todėl, kad blogai suformuotas žmonių supratimas, kas yra ūkis ir iš kur atsiranda pienas, mėsa.

„Daugelis, net ir suaugusieji, mano, kad tai prekybos centro produktas. Ateini į parduotuvę ir iš lentynos pasiimi pieną. Tačiau nepagalvoja, kad reikia šerti, prižiūrėti karvę. Fermoje dirba daug profesijų žmonių. Reikia mokėti kelias kalbas, mokėti dirbti su kompiuteriu. Reikia stebėti, jausti ir suprasti gyvūną. Tačiau to paprasto fizinio darbo lietuvaičiai nelabai nori dirbti, jiems tiesiog gėda“, – sakė A. Abromaitis ir pridūrė, kad pastatyti karvėms tinkamus namus-fermas reikėjo ne vieno milijono.

Žino apie kiekvieną karvę

„Fermose karvėmis rūpinamės ir jas prižiūrime. Kiekviena karvė turi responderį, kuris praneša apie karvės sveikatos būklę. Kompiuteris man iškart išmeta aliarmą, jei karvė neėda arba jos sveikata šlubuoja. Norėčiau, kad mane taip gydytojas gydytų, kaip mes prižiūrime karves. Beje, šiuo metu fermose yra 1850 karvių ir veršelių, o melžiamų karvių – per 700. Atsakingai prižiūrimos visos karvės ir tam naudojamos pačios naujausios technologijos. Žinome, kokia karvė išaugs iš ką tik gimusio veršiuko“, – išraiškingai kalbėjo veterinarijos gydytojas ir teigė, kad jiems reikia, kad ateitų darbui atsidavę žmonės.

Žemės ūkis reikalauja daug žinių

Berčiūnų bendrovės direktorė Kristina Puronaitė aiškino, kad užsieniečius bendrovėje įdarbino, kadangi lietuviai pritingi.

„Šiuolaikinis žemės ūkis reikalauja ir žinių – darbuose naudojamos šiuolaikinės technologijos. Todėl darbuotojams reikia turėti kompiuterinių žinių. Tačiau yra kaip yra, darbo vieta bendrovėje lietuvių nėra gerbiama ir nepelnytai yra praradusi savo pozicijas. Be to, darbo užimtumo tarnyba į bendrovę įsidarbinti atsiunčia nelabai patrauklias personas“, – pasakojo K. Puronaitė ir teigė, kad apie žemės ūkio profesijas mažai kalbama.

Užsieniečiai atranda save

„Šios profesijos nustumtos į šoną, bet jos yra inovatyvios ir patrauklios. Tačiau užsieniečiai ateina ir domisi galimybe dirbti žemės ūkyje. Jie atranda save žemės ūkyje. Lietuviams atrodo kitaip, nors užsienyje net mažuose miesteliuose veiklą vykdo pieno ūkiai ir niekas nesako, kad ūkis skleidžia nemalonius kvapus“, – kalbėjo K. Puronaitė ir sakė, kad visiems reikia ekologiškų produktų, bet pamiršta, jog pagaminti ekologiškus produktus reikia organikos.

„Reikia keisti požiūrį, o tai pasiekti galima tik per švietimą ir žinias bei edukacijas. Lietuviai, ryte atidarę šaldytuvą, mato pieną, sūrius, sviestą, varškę ir tų produktų jiems reikia. Tik jie nesidomi, kaip tie produktai pagaminami ir iš kur jie atsiranda.“