Ūkininkai blokuoja kelius Graikijoje, protestuoja prieš augančias išlaidas ir MERCOSUR susitarimą

Graikijos ūkininkai ketvirtadienį išplėtė visoje šalyje vykstančius protestus ir pradėjo 48 valandų blokadą pagrindiniuose keliuose, sankryžose ir kelių mokesčių surinkimo vietose dėl didėjančių gamybos sąnaudų ir ginčijamo Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimo su Pietų Amerikos MERCOSUR bloko valstybėmis.

Traktoriai išsirikiavo pagrindiniuose šalies keliuose ir sustabdė visą eismą, išskyrus greitosios pagalbos automobilius. Policija, kai tik buvo įmanoma, nukreipė eismą į šalutinius kelius ir nebandė sklaidyti blokadų.

Tačiau šalies konservatyvioji vyriausybė įspėjo, kad daugiau blokadų netoleruos.

Pagrindinis šalies greitkelis, jungiantis Atėnus su šiauriniu Salonikų miestu, keliose vietose buvo uždarytas abiem kryptimis, nes ūkininkai reikalavo didesnės valstybės paramos ir ES ir MERCOSUR susitarimo atmetimo.

„Pasiekėme lūžio tašką“, – prie kelio blokados pietų Graikijoje sakė kopūstų augintojas ir penkių vaikų tėvas Janis Baritas. „Liksime čia tiek, kiek reikės, kad išlaikytume savo šeimas. Jie mus stumia į neviltį“, – teigė jis.

Lapkritį prasidėję protestai iš pradžių buvo susiję su didėjančiomis gamybos sąnaudomis, kurias dar labiau padidino kelios krizės: subsidijų sukčiavimo skandalas, dėl kurio vėluoja teisėti mokėjimai, ir avių bei ožkų raupų protrūkis.

Trečiadienį vyriausybė, siekdama užkirsti kelią naujausiems protestams, paskelbė nuolaidų, įskaitant pigesnę elektrą ūkininkams ir degalų mokesčių lengvatas.

Siūlomu prekybos susitarimu būtų sukurta plati laisvosios prekybos zona tarp Europos ir Pietų Amerikos šalių, įskaitant Braziliją ir Argentiną. Europos ūkininkai baiminasi, kad dėl to rinką užplūstų pigesnis importas, o tai sukėlė protestus ir kitose ES šalyse, įskaitant Prancūziją.

„Jei šis susitarimas bus patvirtintas, Graikijos žemės ūkiui bus galas“, – prie pietinio Halkidos miesto naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė protestų organizatorius Vangelis Rubis (Vangelis Roubis).

„Graikija priklauso nuo žemės ūkio ir turizmo. Neturime sunkiosios pramonės kaip Vokietija ar Prancūzija. Gamybos sąnaudos čia 300 proc. didesnės nei Lotynų Amerikoje“, – teigė jis.

Kaip pavyzdį V. Roubis paminėjo bulves: Graikijos ūkininkams reikia 35-40 centų už kilogramą, kad jos atsipirktų, palyginti su maždaug 10 centų Brazilijoje.

Jis pridūrė: „Norime, kad Graikija prisijungtų prie ES šalių, kurios atmeta šį susitarimą.“