Ženkli parama ir prisidėjimas prie klimato kaitos padarinių mažinimo bei aplinkos gerinimo bendrąja prasme – tai svarbiausi tikslai, kuriuos gali pasiekti miško valdytojai, ketinantys dalyvauti veiklos srityje „Miško įveisimas“. Kvietimas joje dalyvauti paskelbtas nuo liepos 1 dienos, o paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 30 d.

Privačių miškų savininkų asociacija pastebi, kad miškų valdytojai dažnai net nežino, kad tokia parama yra, o kai kurie baiminasi įsipareigojimų. Tačiau bijoti nėra dėl ko.

Paraiškų etapui skirta beveik 9 mln. eurų

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ paskelbtas kvietimas įveisti mišką – tai puiki proga miškų savininkams net tik įveisti miškus, bet ir kasmet – net 12 metų – gauti kompensacinę išmoką už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Miško veisimas pirmiausiai atliepia esminį tikslą – anglies dvideginio absorbavimą ir jo emisijos mažinimą žemės ūkyje ir miškininkystėje.

Kiekvienas miško savininkas supranta, kad miškai švelnina klimato kaitos poveikį aplinkai, padeda prie jos prisitaikyti ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Europai siekiant tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Todėl neatsitiktinai šiemet paskelbtas jau antras kvietimas įveisti miškus. Šį kartą skirta 8,98 mln. Eur paramos lėšų.

Įžvelgia ir privalumų, ir baimių

Privačių miško savininkų asociacijos (PMSA) direktorė Giedrė Šlevinskė sako, kad miško savininkams verta atkreipti dėmesį į galimybę pasinaudoti siūlomomis paramomis miško įveisimui ir kasmetinėms kompensacijoms.

„Bet aš matau ir tam tikrų tendencijų. Miško savininkai truputį prisibijo dėl, galbūt, biurokratinių dalykų, kad reikės pildyti daug dokumentų, neretai samdant konsultantus, kurie užpildytų paraišką. Vien todėl, mano nuomone, miško savininkai galbūt net nebando, nesikreipia dėl paramos. Bet kitas dalykas, dauguma miško savininkų net nežino, kad tokia parama yra, kad galima ja pasinaudoti. Vien todėl kviečiu miškų valdytojus pasidomėti šia priemone“, – akcentavo PMSA direktorė Giedrė Šlevinskė, pridūrusi, kad visais atvejais būtų gerai, jog dokumentacijos miško savininkams reikėtų pateikinėti kuo mažiau, o projekto administravimas būtų kuo paprastesnis.

„Tokiu atveju, neabejoju, miško savininkams priemonė atrodytų dar patrauklesnė, priimtinesnė“, – tikino G. Šlevinskė.

Kas gali kreiptis paramos?

Paramos gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise. Taip pat gali kreiptis ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Miško veisimui skiriama vienkartinė kompensacinė išmoka, įskaitant paskelbus ekstremalią situaciją įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ar žėlinių auginimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiamą miško įveisimo išmokos dalį, proporcingą atsodinamų sodmenų kiekiui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai, kurių paraiškos bus patvirtintos, privalo mišką įveisti per 2 artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d.

Miškas pagal tą patį projektą turi būti įveistas vieno (to paties) miško želdinimo sezono metu.

Be kita ko, norint gauti paramą, privaloma pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris atitiktų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus ir būtų patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įgalioto asmens (kai miškas veisiamas privačioje žemėje) arba valstybinių miškų valdytojo įgalioto asmens (kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje).

Kokio dydžio parama ir už kokius medžius?

Vienkartinė kompensacinė išmoka bus mokama priklausomai nuo medžių rūšinės sudėties pagal atskirų želdinių įkainius, kurie siekia nuo 1 370 Eur iki 3 796 Eur/ha.

Pavyzdžiui, už vieną įveistą hektarą, jei tai bus paprastoji pušis, bus mokama 1 591 Eur kompensacija, jei tai paprastoji eglė – 1 429 Eur/ha, jei tai Europinis ir plačiažvynis maumedis – 2 932 Eur/ha.

Didžiausią vienkartinę kompensaciją galima gauti už įveistą bekotį ir paprastąjį ąžuolą, paprastąjį buką – 3 796 Eur/ha.

Savo ruožtu kasmetinė kompensacinė išmoka, 12 metų mokama už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą irgi yra įvairi, priklausanti nuo medžių rūšies.

Ji kasmet sudarys nuo 171 Eur už hą iki 453 eur/ha. Būtent už paprastosios pušies hektarą bus mokama didžiausia išmoka. Šiek tiek mažiau kasmet galima gauti už paprastosios eglės hektarą (368 Eur), bekočio ir paprastojo ąžuolo, paprastojo buko – 330 Eur/ha.

Kokius turime miškus

Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvos miškingumas 2022 metais sudarė 33,8 proc., o bendras medynų plotas užėmė 2,06 mln. hektarų. Medynų plotas šalyje po truputį didėja (pavyzdžiui, nuo 2013 metų iki 2022 metų jis ūgtelėjo daugiau kaip 13 tūkst. hektarų).

Šalies miškuose vyrauja spygliuočiai, sudarantys 56 proc., taip pat minkštieji lapuočiai (41 proc.). Likusius 3 proc. užima kietieji lapuočiai.

Didžiausius plotus Lietuvoje užima pušynai – 710,3 tūkst. ha. Eglynai užima 434,8 tūkst. ha plotą. Tarp minkštųjų lapuočių labiausiai paplitę beržynai.

Brandūs medynai (III-IV) klasės miškų grupėse nuo padidėjo nuo 389,8 tūkst. ha (2013 m.) iki 428,3 tūkst. ha (2022 m.).

Pabrėžtina, kad veiklos sritimi „Miško įveisimas“ pirmiausiai ir skatinamas efektyvus išteklių naudojimas ir remiamas perėjimas prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.