Ar yra būdų išsigelbėti nuo žaliojo terorizmo? (VIDEO)

Aplinkos ministerija toliau kartoja mantrą, kad žemės ūkis yra vienas didžiausių kaltininkų, dėl kurių pasaulyje šyla klimatas, o metano emisijų didėjimas esą nevienareikšmiškai susijęs ir su gyvulininkyste.

VDU Žemės ūkio akademijoje surengtame seminare "Metano emisijos mažinimas žemės ūkio sektoriuje" Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė teigė, kad vykdydama tarptautinius įsipareigojimus Lietuva siekia iki 2030 m. emisijas sumažinti 70 proc. (atsižvelgiant į 1990 m. ), o palyginti su 2005 m. emisijas sieks sumažinti 30 proc.

Paak jos, iki 2050 m. Lietuva įsipareigojo pasiekti klimato neutralumo rodiklį. „Šis tikslas yra įtvirtintas ir šios Vyriausybės veiklos programoje. Netgi įrašyta nuostata, kad Lietuva sieks klimato neutralumo net anksčiau, negu 2050 metais, – teigė S. Znutienė, tuo patvirtinama nuomonę, kad šalis pernelyg pionieriškai siekia žemės ūkyje įgyvendinti tikslus, kurių net nereikalauja Europos Sąjunga. – Didėja kai kuriuose sektoriuose emisijos. Mes nepasiekėme mažinimo šiai dienai transporte. Žemės ūkyje yra šiek tiek geresnė situacija, bet irgi dar nėra pasiekta reikalingo mažinimo“.

Seminare natūraliai kilo klausimas, kaip gali emisijos dėl gyvulininkystės didėti, kai pačių galvijų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja. Statistika rodo, kad vien nuo 2003 m., tai yra per 20 metų, galvijų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 28 proc. – nuo 895 366 vnt. iki 650 729 vnt. Per šį laikotarpį melžiamų karvių skaičius sumažėjo net 54 proc. – nuo 451 054 vnt. (2003 m.) iki 211 267 vnt. (2024 m.).

Kaip ūkininkams išlikti šioje žaliojo teroro aplinkoje, kaip neprapulti, kuomet aplinkosaugininkai siekia dar griežčiau reglamentuoti žemdirbių veiklą? Apie tai pasikalbėjome seminaro metu su Premjero patarėju žemės ūkio klausimais Vigilijumi Jukna, žemės ūkio ministro patarėju Genadijumi Vorobjovu, verslo atstovais.

Apie tai žiūrėkite šiame „Agrobitė play“ kanalo „Youtube“ tinkle reportaže.

Video