Skelbiame išnykusių kaimų Telšių rajono teritorijoje sąvadą. Jis dar nėra baigtas, ateityje bus pildomas. Sąvadas parengtas, remiantis įvairiais istorijos šaltiniais nuo XVI amžiaus. Kadangi tekstas pritaikytas skelbti laikraštyje, ties kiekvienu kaimu nenurodomi istorijos šaltinių duomenys. Į sąvadą nėra įtraukti užusieniai, taipogi vietovės, tačiau laikytini kaimų dalimis. Labai svarbus kaimams lokalizuoti 1865-1873 metų carinės Rusijos topografinį žemėlapį.

Įrašyti kaimų paminėjimo metai negali būti laikomi pirmojo paminėjimo datomis, kadangi jos ateityje gali būti tikslinamos, peržiūrėjus kitus istorijos šaltinius. Taigi šis sąvadas – kol kas preliminarus.

ADOLFAVAS, Gadūnavo seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, Adolfavo vienkiemis priklausė Telšių parapijai, Gadūnavo valsčiui.
AKMIRTĖ, AKMISTRA, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1589 metais. 1599 metais surašytas Žarėnų dvaro inventorius, jame minima Akmistra (Ochmistre).
ALKŠIŪNAI, vietovė, dvaras Žarėnų ir Medingėnų valsčiuose. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1598 metais.
ANDRIUŠKAIČIAI, vietovė, dvaras Viešvėnų valsčiuje, tarp Judros ir Mastupio upelių. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1590 metais.
ANTANAVAS, Žarėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Rupšių kaimo.
APYDIMAI, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje užusienis Apydimai pažymėtas į pietus nuo Dubėnų ir Užpelkių kaimų, vakaruose ribojosi su Dubėnų, pietuose – su Žeimuvėnų kaimais, rytuose – su mišku. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Upynos.
APUSĖNAI, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Nevardėnų bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Šaltmirių bajorkaimiu, pietuose – su Spingės užusieniu, rytuose – su Pagirgždūtės kaimu.
AVIŽLĖNAI, AVIŽLIAI, Tryškių seniūnija. Kaimas buvo prie Balvio ežero. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo aktuose yra 1584 metais įrašyti Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, prie Pabalvės ežero Avižlėnai.
BABRUITĖ, žemė, kaimas Telšių valsčiuje, prie Gervainio upelio. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1599 metais.
BALTGRYBIS, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, sujungiant su Gintalų kaimu.
BALTLAUKIS, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Simutiškės kaimo, vakaruose ribojosi su Stabinės ir Padvarių kaimais, pietuose – su Kalniškių kaimu, rytuose – su Barzdžių kaimu. Varnių seniūnijai priklausiusi kaimo dalis prie Luokės seniūnijos prijungta 1998 metais.
BARBORAVAS, Žarėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kereliškės kaimo.
BARGAINIAI, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas nepažymėtas.
BARTKIŠKIAI, žemė prie Subedžio ir Taučių kaimų, per kurią teka Subedis, Telšių valsčiuje. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1599 metais.
BEINAIČIAI, dvaras, valda Judėjų lauke (teritorijoje), Biržuvėnų valsčiuje. Vietovė minima 1589 m. Buvo Tryškių seniūnijos teritorijoje.
BERKA, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje vietovė pažymėta į pietus nuo Dirkstelių kaimo (išnykęs), vakaruose ribojosi su Berkinėnų kaimu, pietuose – su Gedvilų bajorkaimiu (išnykęs), rytuose – su Judrėnų kaimo užusieniu.
BERNOTAI, Žarėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Klaišių bajorkaimio ir Užminijų kaimo, vakaruose ribojosi su Akmenskinės, pietuose – su Vinteliškės, rytuose – su Užminijų kaimais ir Žarėnais.
BYLIŠKĖ, Varnių seniūnija. Netoli Lūksto, Jaušaičių ir Drobūkščių kaimų buvusi vietovė. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje 1586 metais paminėta kaip vieta, pro kurią teka Domanto upelis.
BIMBALYNĖ, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Tausalo ežero, vakaruose ribojosi su Kalnėnų kaimu, pietuose – su Gintalų bajorkaimiu, rytuose – su Vindogiškių (išnykęs) kaimu.
BIRBILIŠKĖ, Nevarėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Tučių, vakaruose ribojosi su Trimėsėdžio, pietuose – su Nerimdaičių užusieniais, rytuose – su Savarynės palivarku, Laplaukio užusieniu.
BIŠKINIAI, 1845 metų Biržuvėnų dvaro karčemų inventoriuje aprašyta Biškinių karčema. Neaišku, kur šis kaimas buvo, bet greičiausiai Luokės seniūnijos teritorijoje, kurioje būta Biržuvėnų dvaro valdų.
BIVAINIAI, XIX amžiaus antrojoje pusėje išnykęs kaimas Luokės seniūnijos teritorijoje, galbūt buvęs prie Bivainės miško. Minimas nuo 1566 metų.
BRAGIŠKIAI, Tryškių seniūnija.1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Dirmeikių kaimo, vakaruose ribojosi su Meinoriškės kaimu, pietuose – su Pavirvytės dvaru, rytuose – su Virvytės upe.
BUDGINAI, Žarėnų seniūnija. 1690 metų padūmės rejestre Medingėnų valsčiuje įrašyti Budginų bajorai. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Nagurkos kaimo.
BUGAILIŠKIAI, kaimas, žemė Telšių valsčiuje. 1594 metų Raseinių žemės teisme įrašytas aktas dėl žemės Bugailiškiai, Telšių valsčiuje, pardavimo.
BUKLAUKIAI, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Užgirių kaimo,
BUKOKALNIS, Žarėnų seniūnija. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1578 metais.
BURBUŠKIUKAI, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Mažųjų Burbiškių kaimo.
BURKALNIS, Luokės seniūnija. Vietovė buvo šalia Luokės, kur dabar yra Burkos kalnas. Minima nuo 1637 metų.
BURNEIKIAI, galbūt buvo Varnių seniūnijos teritorijoje, netoli Vembutų. 1690 metų padūmės rejestre Medininkų valsčiuje įrašyti Lunaičių Burneikių bajorai.
BUŠAITIŠKIAI, Viešvėnų seniūnija. Kaimas buvo arba Viešvėnų dalis, arba netoli jų. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė minima nuo 1584 metų.
CIGELNĖ, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje Cigelnė pažymėta į pietus nuo Kūjainių kaimo, vakaruose ribojosi su Gintalų kaimu, rytuose – su Liepynės kaimu (išnykęs). Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kūjainių kaimo.
DAKŠTOČIAI, Tryškių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pabalvės kaimo, vakaruose ribojosi su Kiaulakių, pietuose – su Vainočių, rytuose – su Žemalėnų kaimais.
DARGAINIAI, DERGAINIAI, Viešvėnų seniūnija. 1600 metų Žemaičių (Raseinių) žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Benediktas Dergainis pardavė žemioniui Jonui Kungevičiui palivarką Dergainiai (Dergainy), Viešvėnų valsčiuje.
DARGELIŠKIAI, Žarėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Šėmų dvaro ir Klibės kaimo, vakaruose ribojosi su Lelų užusieniu ir palivarku, pietuose – su Pakalniškių užusieniu, rytuose – su Dilbių kaimu.
DARGIŠKĖS, Viešvėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Šėmų kaimo.
DAUGINIUKAI, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Gintenių kaimo.
DAUNORIŠKIAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pagermančio kaimo ir Poingos užusienio, vakaruose ribojosi su Brazdeikių, pietuose – su Užgirių kaimais, rytuose – su Džiuginėnais.
DEGSNĖ, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Patumšalių kaimo.
DEGUČIAI, Luokės seniūnija. Minimas 1563 metais kaip besiribojantis su Spukaičiais.
DEGUČIAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Rubežaičių Vilkaičių bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Vilkaičių, pietuose – su Vilkos kaimais, rytuose – su Rubežaičių bajorkaimiu.
DIDBIČIAI, minimi 1563 metais Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme. Kadangi kaimas minimas kartu su Pabalve, Stakminiais, Sukančiais, galėjo būti Tryškių seniūnijos teritorijoje.
DIDOVAS, Žarėnų seniūnija. Minimas 1568 metų Žarėnų valsčiaus kaimų inventoriuje.
DIRMIŠKIAI, Luokės seniūnija. Minimi 1850 metų Biržuvėnų dvaro inventoriuje. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip užusieniai, pažymėtas į pietus nuo Ražiukų kaimo, vakaruose ribojosi su Pabunginės kaimu, pietuose – su Luoke ir Gudiškės užusieniu, rytuose – su Dulkiniškės kaimu.
DRAUDZIKAI, Tryškių seniūnija. 1529 metais Vaitiekus Draudikaitis su broliu, Mikalojus Jonaitis su broliu, Kinčius Duseikaitis su broliu ir Prockumi pateikė Žemaičių seniūno Jono Kesgailos raštą, kuriuo ponas Kontautas, pavedus kunigaikščiui Žygimantui, davė jų protėviui, vardu Levikas, žmogų Minigaudą su žemę ir liepė jam tarnauti Draudikui. Kaip valda, dvaras Telšių valsčiuje, prie Pateklos upės, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė minima nuo 1584 metų. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pateklos upės, vakaruose ir pietuose ribojosi su Dūseikių, rytuose – su Levenčių kaimais. Pokario metais prijungtas prie Dūseikių.

DRENIAI, Varnių seniūnija. Minimi nuo 1637 metų. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Daktariškės palivarko, vakaruose ribojosi su Stervo ežero pelkėmis, pietuose – su Karkliškių kaimu, rytuose – su Biržulio ežeru. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Karkliškių kaimo.

DRUJĖ, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Kalniškių kaimo, vakaruose ribojosi su Pabiržulio kaimu, pietuose – su Barzdžių dvaru, rytuose – su Barzdžių užusieniu.

DUBĖNAI, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kaunatavos.

DUMBLAUKĖ, Tryškių seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, kaimas Dumblaukis iki „Stakminių fermos“ priklausė Tryškių parapijai, Tryškių valsčiui. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Stakminių kaimo.

DŪMIŠKIAI, Gadūnavo seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pakauskių (išnykęs), Sarakų kaimų, vakaruose ribojosi su Juodėnų, pietuose – su Buožėnų, rytuose – su Rimgailių (išnykęs) kaimais.

DUOBINIAI, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Upynos.

DUOBULIAI, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Gintalų ir Pareškečio kaimų.

DŽIUGAILIŠKĖ, Nevarėnų seniūnija. Kaimas minimas nuo 1584 metų. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, Džiugailiškės palivarkas priklausė Telšių parapijai, Gadūnavo valsčiui. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Duobgirės kaimo.

EIČIAI, Upynos seniūnija. Minimi nuo 1598 metų. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Putelių bajorkaimio (išnykęs kaimas), vakaruose ribojosi su Grytkių bajorkaimiu (išnykęs), pietuose su Nausodžio kaimu (išnykęs), rytuose – su Endrietiškų kaimu.

EDAI, Gadūnavo seniūnija. Minimi nuo 1598 metų.

ĖGARIŠKĖ, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas pietinėje Nevardėnų kaimo pusėje.

GALAIČIAI, Degaičių seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, Galaičių kaimas priklausė Telšių parapijai, Gadūnavo valsčiui.

1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Eigirdžių, vakaruose ribojosi su Degaičiais, pietuose – su Keižorų (išnykęs), rytuose – su Medinių kaimais.

GALVALIŠKĖ, Upynos seniūnija. Panaikinta po 1990 metų, prijungiant prie Kaunatavos.

GANDRYNĖ, Varnių seniūnija. Panaikinta po 1990 metų, prijungiant prie Reksčių kaimo.

GAUDRUČIAI, Degaičių seniūnija. Žemė prie Gervainio upelio, Telšių valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1599 metais. Buvo netoli Gerulių.

GEDEIKIAI, Gadūnavo seniūnija. Panaikinti po 1990 metų, prijungiant prie Brėvikių kaimo.

GEDVILAI, Ryškėnų seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą Gedvilų palivarkas priklausė Telšių parapijai, Žarėnų valsčiui. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Užgirių kaimo, vakaruose ribojosi su Brazdeikių kaimu, pietuose – su Rubežaičių bajorkaimiu, rytuose – su Berkinėnų kaimu.

GEIDAI, Luokės seniūnija. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1584 metais. Galbūt, šis kaimas dar buvo vadinamas Geldais, nes 1584, 1591 metais minimas kaimas Geldy Žaduvėnų valdoje, dvare.

GENIŠKĖ, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Gaušynų kaimo, vakaruose ribojosi su Rintinės užusieniu (išnykęs), pietuose – su Šlapgirio kaimu, rytuose – su Gaušynų kaimu.

GERVAINIS, Viešvėnų seniūnija.1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Kveilių kaimo, vakaruose ribojosi su Gečių, pietuose – su Parakauskių, rytuose – su Patumšalių kaimais.

GIRDVAINIAI, buvo Viešvėnų ar Ryškėnų seniūnijų teritorijose. 1690 metų padūmės rejestre Viešvėnų valsčiuje įrašytas Girdvainių bajorkaimis.

GIRDŽADIŠKĖ, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje pažymėta kaip užusienis į pietus Mataičių kaimo, vakaruose ir pietuose ribojosi su Pašatrijos kaimu, rytuose su Graudūšių bajorkaimiu.

GOVIJA, Varnių seniūnija. Panaikinta po 1990 metų, prijungiant prie Karkliškių kaimo.

GREIČIAI, galbūt buvęs Luokės arba Varnių seniūnijų teritorijose. 1690 metų padūmės rejestre Patumšių valsčiuje įrašyti Greičių ir Barzdžių bajorai. Matyt, Greičių būta šalia Barzdžių.

GRYTKIAI, Upynos seniūnija. 1775 metų padūmės rejestre šalia Vertelių bajorkaimio įrašytas kitas bajorkaimis – Grytkiai Verteliai (Grytkie Wertele). Gal Grytkiai buvo Vertelių dalis, arba atvirkščiai – senesnis kaimo pavadinimas. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Putelių bajorkaimio (išnykęs), vakaruose ribojosi su Naujikų kaimu, pietuose – su Lengelių palivarku ir dvaru (išnykęs kaimas), rytuose – su Eičių (išnykęs) ir Nausodžio (išnykęs) kaimais.

GUDEINIAI, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pavandenės, vakaruose ribojosi su Gautkalnio, pietuose – su Zdoniškės, rytuose – su Dvarviečių kaimais.

ILGIEJI, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Upetų kaimo.

IŠLAUŽA, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Padvarninkų kaimo.

IVANCIŠKĖ (IVANČIUS), Žarėnų seniūnija. Buvo prie Ivančiaus ežerėlio. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Vinteliškės kaimo, vakaruose ribojosi su Nagurkos palivaku, pietuose – su Rešketos, rytuose – su Vismaldų kaimais. Ivanciškės (Ivančiaus) kaimas buvo dabartinės Girkantiškės vietoje.

JAŠKOLIŠKIAI, Žarėnų seniūnija. 1690 metų padūmės rejestre Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Jaškoliškės.

JAUKŠILIS, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kaunatavos.

JOKŪBIŠKIAI, Upynos seniūnija. Kaimo gyventojai su činšu ir kitomis prievolėmis surašyti 1776 metų Upynos dvaro inventoriuje.

JUODUPIS, Žarėnų seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, Juodupio vienkiemis priklausė Telšių parapijai, Žarėnų valsčiui.

KADAGYNĖ, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Gaudikaičių ir Skurvydiškės kaimų, vakaruose ribojosi su Miliūniškių (išnykęs) kaimu, pietuose – su Telšiais, rytuose – su Niunikaičių (išnykęs) kaimu.

KALNIŠKIAI, Varnių seniūnija.1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Dvarviečių ir Burbiškių kaimų, vakaruose ribojosi su Gautkalnio, pietuose – su Zdoniškės, rytuose – su Kritainių Kvirų (išnykęs) kaimais. Panaikintas po 1990 metų.

KALPININKAI, Luokės seniūnija. Minimi 1598 metų. Galėjo būti netoli Biržuvėnų.

KALVIŠKIAI, Telšių dvarui, seniūnijai priklausęs kaimas.1800 metų reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Kalviškiai. Kaimas priklausė Telšių parapijai.

KAPITULIŠKIAI, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Užgirių bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Žebenkavo kaimu, pietuose – su Pagirgždūtės bajorkaimiu, rytuose – su Užgirių kaimu.

KARDAI, Gadūnavo seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Degenių (išnykęs) kaimo, vakaruose ribojosi su Čėsnių bajorkaimiu, pietuose – su Skrundalės (išnykęs) kaimu, rytuose – su Taučių bajorkaimiu.

KAŽDAILIAI. Luokės seniūnija. Minimas 1566 metais, kaip priklausęs Biržuvėnų dvarui.

KEIŽORAI, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Eigirdžių, vakaruose ribojosi su Degaičių kaimu, Pušaičių užusieniu, Kontrimų bajorkaimiu, šiaurėje tuoj pat už Eigirdžių buvo Keižorų kaimo užusienis. Rytuose ribojosi su Jonaičių kaimu, pietuose – su Gintaučių palivarku. Panaikintas po 1990 metais, prijungiant prie Medinių kaimo.

KETURNAGIAI, Degaičių seniūnija. Kaip tėviškė (Keturnogiški) Gaudikaičių dvare, Telšių valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė minima nuo 1575 metų. 1595 metais kaimas minimas kaip esantis prie Tausalo ežero.

PABUGENIAI, Tryškių seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, kaimas Pabugeniai (Pobugeni) priklausė Tryškių parapijai, Tryškių valsčiui. Gali būti, kaimas buvo šalia Būgenių kaimo ar jo dalis.

PABUNGINĖ, Luokės seniūnija. 1845 metų Biržuvėnų dvaro karčemų inventoriuje aprašyta Pabunginės karčema. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Jucių kaimo, vakaruose ribojosi su Jokšų kaimu, pietuose – su Baltekiškių užusieniu (išnykęs kaimas), rytuose – su Dirmiškių užusieniu (išnykęs kaimas).

PADVARNIKAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Smiltinės užusienio, vakaruose ribojosi su Krėpštų kaimu, pietuose – su Lauko Sodos miesteliu, rytuose – su Viešvėnų užusieniu.

PAEŽERĖ, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Tausalo ežero, vakaruose ribojosi su Kalnėnų kaimu, pietuose – su Bimbalynės (išnykęs) kaimu, rytuose – su išnykusiomis Kazarėzų ir Vindogiškių vietovėmis.

PAKALNIŠKIAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Abakų Vilkaičių ir Brazdeikių kaimų, vakaruose ribojosi su Bernotavo kaimu, pietuose – su Vilkaičių, rytuose – su Brazdeikių kaimais.

PAKAUSKIAI, Gadūnavo seniūnija. Pakauskiai kaip žemė Gudenių dvare, valdoje, Viešvėnų valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėta 1595 metais.

1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Gailiškių kaimo, vakaruose ribojosi su Juodėnų, pietuose – su Buožėnų ir Dumiškės (išnykęs), rytuose – su Sarakų kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Juodėnų kaimo.

PALIEPIAI LIEPOSODA, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pavadinimu Polipe Liposody pažymėtas į pietus nuo Janapolės, vakaruose ribojosi su Rotakalnio kaimu, pietuose – su Dranių kaimu (išnykęs), rytuose – su Pabiržulio kaimu.

PALIEPKALNIS, Varnių seniūnija. 1800 metais Paliepkalnio (Polipkalnie) kaime, Varnių parapijoje, valdą turėjo bajoras Felicijonas Gedvilas. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip užusienis, pažymėtas į pietus nuo Stervo ežero, vakaruose ribojosi su Miežeinių kaimu, pietuose – su Kobliškės užusieniu (išnykusi vietovė), rytuose – su Stervo ežeru. Kaimo būta dabartinių Kūjainių teritorijoje.

PALUKLAUKĖ, Luokės seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Pabunginės kaimo.

PANIAVAKALNIS, Viešvėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Syderių kaimo.

PARANŽUOLĖ, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas tarp Dirvonėnų ir Kirklių kaimų, pietuose ribojosi su Sauslaukio palivarku.

PAUNŠVYSTĖ, Nevarėnų seniūnija. 1800 metais Virmėnuose, kitaip Paunšvystėje, valdą turėjo bajoras Antanas Narutavičius.

PAVĖDARIS, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Montvydų ir Valakų (išnykęs) kaimų, vakaruose ribojosi su Tetervinės kaimu, pietuose – su Paprūdiškių užusieniu (išnykęs kaimas), rytuose – su Dubėnų kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Mantvydų kaimo.

PAVIEKŠNUPIS, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip užusienis, pažymėtas į pietus nuo nuo Stumgaičių kaimo (išnykęs), vakaruose ribojosi su Kulio Daubos, pietuose – su Šlovių kaimais, rytuose – su Viekšnaliais. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Viekšnalių.

PAVIRVYTĖ, Luokės seniūnija. 1850 metų Biržuvėnų dvaro inventoriuje surašyti Pavirvytės baudžiauninkai. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Stupelio užusienio, vakaruose ribojosi su Eidžiotų, pietuose – su Sėbų, rytuose – su Kūlio Daubos kaimais.

PAŽEMGRINDIS, Upynos seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, vienkiemis Pažemgrindžiai (Požemgrindze) priklausė Tryškių parapijai, Tryškių valsčiui. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Vainočių kaimo,

PĖŽAI, buvo Luokės ar Upynos seniūnijų teritorijose. Kaip Benediktui Korsakui, Mažųjų Dirvėnų valsčiui, Luokės parapijai priklausęs, kaimas įrašytas 1775 metų padūmės tarife po Jonaičių bajorkaimio ir Pavirvyčio kaimų.

PĖŽAI, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Medinių kaimo, vakaruose ribojosi su Jonaičių kaimu, pietuose – su Juodsodės palivarku, rytuose – su Kiršių kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Medinių kaimo.

PINCIŠKĖ, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Skrandėnų kaimo.

PLIAUSKINIAI, buvo Viešvėnų ar Ryškėnų seniūnijų teritorijose. 1554 metais leista bajorui Vaitiekui Bušaičiui mainyti savo žemę į karališkųjų valstiečių žemę Pliauskinių kaime.

PLOKŠČIAI, Tryškių seniūnija. Minimi 1584 metais, buvo netoli Dūseikių.

POCAIČIAI, Varnių seniūnija. Minimi nuo XVI amžiaus. 1690 metų padūmės tarife Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Pocaičių Vidmantų.

POVAIDIS, Luokės seniūnija. Kaimas buvo netoli Luokės 1850 metų Biržuvėnų dvaro inventoriuje surašyti Povaidžio baudžiauninkai.

PUTELIAI, Viešvėnų seniūnija. 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife įrašytas bajorkaimis Puteliai Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje. Kaimas įrašytas tarp Burnių ir Dargvainių bajorkaimių. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Gervainio užusienio (išnykęs kaimas), vakaruose ribojosi su Vembūtų užusieniais, pietuose ir rytuose – su Patumšalių kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Pakapių kaimo.

PUTELIAI, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Varniškių bajorkaimio ir Upynos miestelio, pietuose ribojosi su Eičių kaimu (išnykęs), rytuose – su Upynos dvaru.

RAPIŠKĖ, galbūt buvo Žarėnų seniūnijos teritorijoje. 1690 metų padūmės tarife Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Rapiškės. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygose vietovė paminėta 1584, 1599 metais.

RIMGAILAI, Gadūnavo seniūnija. Minimi nuo 1569 metų. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1589, 1590, 1597, 1599 metais. 1599 metais vietovė minima kaip esanti prie Subedžio upelio. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Taučių bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Sarakų, pietuose su Urbučių (išnykęs) kaimu, Kalnėnų užusieniu, Patausalės bajorkaimiu.

ROMANIŠKIAI priklausė Telšių dvarui, seniūnijai. 1800 metų reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Romaniškiai. Kaimas priklausė Telšių parapijai. Neaišku, kurios dabartinės seniūnijos teritorijoje kaimas buvo.

RUDVYČIAI, Ryškėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Galkančių kaimo.

(Bus daugiau)