Tarp maistinių ar pašarinių grūdų aptiktos beicuotos sėklos gali atnešti didelių nuostolių

Grūdinių kultūrų augintojams tuštinant sandėlius ir ruošiantis juose laikomus grūdus parduoti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena – grūdų sandėliavimo patalpos ir transportas turi būti valomi ypač atsakingai, o beicuotos sėklos jokiu būdu negali patekti į maistui ar gyvūnų pašarams skirtus grūdus.  

„Grūdai užteršti beicuotomis sėklomis vertinami kaip netinkami maistui ir pašarui, nes tai kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai. Kontrolės metu nustačius atvejus, kai pardavimui bus atvežami grūdai su sėklomis, kurios yra apdorotos beicu, tokia užteršta siunta bus stabdoma ir, priklausomai nuo pažeidimo dydžio, bus priimami atitinkami sprendimai dėl tolesnio jos realizavimo – panaudojimo kitoms reikmėms, nesudarant galimybės patekti į maisto ar pašaro tiekimo grandinę arba sunaikinimo. Iš anksto įspėjame ūkininkus bei grūdų pardavėjus ir raginame į rinką tiekti tik saugius ir kokybiškus grūdus. Prevencija yra pats geriausias būdas apsisaugoti nuo galimų nuostolių“, – įspėja VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis. 

Pranešimų apie grūdų siuntas, kuriose nustatoma esant kenksmingų priemaišų, VMVT iš grūdų supirkėjų sulaukia kone prieš kiekvieną sėjos sezoną, todėl primena ūkininkams, jog tokie grūdai nebetinkami parduoti, o juo labiau tolesnei maisto ar pašarų gamybai.  

Parduodami grūdai turi atitikti visus kokybės ir saugos reikalavimus. Grūdų kokybę apibūdina tokie rodikliai, kaip: drėgnis, užkrėstumas kenkėjais, kvapas, temperatūra ir kiti.  

Bene svarbiausias etapas ruošiantis pavasario sėjai ir grūdų kokybei užtikrinti – tinkamai paruoštos grūdų sandėliavimo patalpos ir periodiška kenkėjų, mikrobų, vabzdžių, graužikų ir  pelėsių (mikromicetų) kontrolė (profesionalią pagalbą teikia licencijuotos įmonės). 

Grūdų sandėliai, aruodai ar kitos talpyklos dar prieš jas pripildant turi būti ne tik švarūs bei sausi, bet ir gerai vėdinami. Sienos ir visi paviršiai, kurie gali liestis su grūdais, taip pat turi būti švarūs, prieinami išvalyti. Patalpų langai bei durys turi būti sandarūs, viduje neturėtų būti nevalomų kampų, kuriuose būtų palanku veistis kenkėjams. Sandėlius bei įrenginius nuolat reikia valyti. Pašalintos dulkės, sąšlavos ir atliekos turi būti tinkamai tvarkomos,  kad jose taip pat neliktų kenkėjų. 

Atitinkamas dėmesys turi būti skiriamas ir grūdus vežančioms transporto priemonėms, kurios turi būti techniškai tvarkingos, sandarios, švarios nuo bet kokio prieš tai vežto krovinio likučio, sausos, be pašalinių kvapų, kenkėjų. Transporto priemonėms, pavyzdžiui, grūdovežiams, draudžiama vežti chemikalus, pavojingas medžiagas, įvairią įrangą ir medžiagas, ypač stiklą ir metalą, stiprų kvapą skleidžiančius produktus. 

„Norime akcentuoti, kad grūdinių kultūrų augintojai gali naudoti augalų apsaugos produktus, tačiau tą daryti svarbu tinkamai ir sėklas beicuoti galima tik su Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais, griežtai laikytis etiketėje nurodytos produkto naudojimo normos. Augalų apsaugos priemonių profesionalieji naudotojai privalo augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, jų patalpose ar atskiroje rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje. Tokioje patalpoje draudžiama laikyti maistą, vandenį ar pašarus. Grūdų sandėliuose tokios augalų apsaugos priemonės turi turėti tam skirtą vietą, nes tai gali tapti taršos šaltiniu“, – pabrėžia G. Gvazdaitis.   

Šiais metais VMVT inspektoriai taip pat atliks tikslines patikras grūdų kilmės ūkiuose, tikrins sandėlius bei siuntas gabenančias transporto priemones. Siekiant apsaugoti vartotojų ir gyvūnų sveikatą, kiekvieno įtarimo atveju bus atliekamas tyrimas ir imami grūdų mėginiai ištyrimui dėl pesticidų liekanų. Nustačius neatitikimus, bus taikomos rinkos ribojimo priemonės ir administracinės sankcijos.  

Ypač didelis dėmesys bus skiriamas eksportuojamų grūdų siuntoms. Tokią produkciją iš Lietuvos perkančios šalys, atvežamuose maistiniuose grūduose nustačiusios beicuotų grūdų, gali imtis pačių griežčiausių sankcijų – stabdyti šios produkcijos eksportą ir kuriam laikui išbraukti Lietuvą iš eksportuojančių šalių sąrašo. Todėl labai svarbu laiku įsivertinti šias rizikas ir imtis reikiamų priemonių tam išvengti.