Selekcinis mokestis – investicija į žemės ūkio ateitį ar ūkininkų išnaudojimas?

„Skaičiuojama, kad per pastaruosius 100 metų, tik dėl selekcijos javų natūralus derlingumas kasmet augo po 50 kg ha ir iki šių dienų iš viso pakilo apie 5 tonas“ – tvirtina Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) Tarybos pirmininkas akad. dr. Vytautas Ruzgas.

Žinoma, technologijų raida, trąšos, augalų apsaugos priemonės ir kitkas taip pat turėjo daug įtakos. „Senųjų veislių prie dabartinių technologijų tiesiog nebūtų galima auginti, jos susmuktų lauke“, – tęsia mokslininkas. Tad kodėl selekcininkams mokamas užmokestis, kitaip, selekcinis mokestis, šiandien kelia tiek daug diskusijų?

Lietuvos mokestis mažiausias ES

„Šį mokestį vertinu labai blogai. Tai yra visiška nesąmonė. Jeigu perkam sėklą, tai ir mokam už tą sėklą. Kokie dar selekciniai mokesčiai? Juk nusipirkus automobilį už jį kasmet nemokame jo kūrėjui?! Šis mokestis pasipelnymas iš ūkininkų“, – tvirtai įsitikinęs bulvių augintojas Edas Sasnauskas.

Tiesa, specialistai nurodo, kad selekcinis mokestis Lietuvoje yra mažiausias Europos Sąjungoje.

„ES Komisijos reglamentas sako, kad selekcinis užmokestis turi būti 50 proc. nuo licencinio užmokesčio, mokamo toje valstybėje. Pagal tai, Lietuvoje selekcinis užmokestis yra pats mažiausias ES – javams jis yra 2,60 Eur už 1 ha ir sudaro tik 25–28 proc. nuo licencinio atlyginimo, kuris taip pat ES pats mažiausias. Taip suderėjome su LR Žemės ūkio rūmais“, – faktus vardija V. Ruzgas. 

Henrikas Selezenevas, UAB Baltic Agro sėklų grupės vadovas, mano, kad piktybinio nemokėjimo atvejų mūsų šalyje nėra daug. Tačiau problema slypi kitur: „Didžiausia bėda, kad ganėtinai didelė ūkininkų ir žemė ūkio bendrovių, piktybiškai nurodo kitas nesaugomas senas veisles arba tiesiog užrašo nežinoma veislė“.

Pasak specialisto, šioje situacijoje pralaimi visi: „Pralaimi selekcininkai – jie šnairuoja ir burnoja at visų Lietuvos ūkininkų ir vis primena, kad jei taip ir toliau, ribos naujų veislių patekimą į rinką. Pralaimi tie ūkininkai, kurie sąžiningai moka selekcinį užmokestį, nes tik jų dėka selekcininkai gauna finansavimą ir kuria naujas veisles. Tuo tarpu nesąžiningieji, naudojasi sąžiningų ūkininkų sukurtais vaisiais.“

LSA Tarybos pirmininkas patikslina, kad ES ūkininkai apsėja 70–90 proc. žemių sertifikuotomis sėklomis, Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 23,4 proc. „Didžiausias šalies laukų plotas apsėjamas savos gamybos sėklomis“, – konstatuoja V. Ruzgas.

Paskata kurti naujas veisles

„Šis užmokestis tai pagrindinis ir dažnai vienintelis selekcininkų pajamų šaltinis“, – teigia H. Selezenevas. Jam antrina ir kitų įmonių specialistai. „Agrochemos" Augalininkystės skyriaus vadovė Rasa Stefanovičienė nurodo, kad selekcinio mokesčio svarba nereikėtų abejoti, nes būtent jis augintojams padeda apsaugoti veislių grynumą ir leidžia kurti naujas pažangias augalų veisles.

„Norint, kad Lietuvos ūkininkai galėtų auginti naujas, naujos genetikos veisles ir jos atsirastų taip pat greitai kaip ir didesnėse Vakarų šalyse, turime atsiskaityti selekcininkui už jo darbą. Kitu atveju neturėtume galimybės konkuruoti su kitomis šalimis, kurios naudojasi naujausiais mokslo pasiekimais augalų genetikos srityje“, – kolegoms pritaria ir UAB „Agrokoncernas" sėklų produkto grupės vadovas Andrius Krivickas.

„Lietuvoje augalų selekcininkai yra VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro darbuotojai, kurie savo veiklos vystymui turi taip pat užsidirbti. Augalų veislė sukuriama per 8–10 metų. Veislės, kur didelis konkurencingumas, pvz., kviečių, miežių, Žemdirbystės instituto selekcininkai kasmet lauko eksperimentuose pasėja po 18–20 tūkst. linijų. Tai kainuoja. Jeigu selekcininkai neturės lėšų, ūkininkai negaus naujų veislių“ – selekcinio mokesčio rinkimo svarbą aiškina LSA Tarybos pirmininkas V. Ruzgas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas selekcinį mokestį vadina logišku sprendimu: „Matome klimato iššūkius. Tad norisi, kad ir veislės kuo labiau ir greičiau prisitaikytų prie gamtinių sąlygų, ekstremalių reiškinių ir pan. Žiūrime solidariai – selekcinis mokestis yra logiškas. Tai lyg užmokestis už autorines teises“. Tačiau jis šiuo klausimu įžvelgia ir kitų niuansų.

Informacijos stoka

„Lietuvoje yra toks grūdų derlius, kokį lemia tam tikrų auginamų veislių savybės. Tad šiuo atveju kritika žemdirbiams, kai dar ir pinigus nemažus mokama už sėklą, ir dar selekcinį mokestį, piktina. Esame kaltinami už blogos kokybės grūdus, t. y. už žemesnius kokybinius parametrus pasaulinei rinkai, bet iš tiesų ūkininkai sėja tą, ką jiems patiekia sėklas parduodančios įmonės“ – ūkininkų poziciją aiškina A. Vanagas.

Jis taip pat pažymi dar vieną svarbų aspektą šiuo klausimu – informacijos stoką.

„Mokestis labai senas, bet informacijos mažai. Ūkininkai nelabai susipažinę, kas tą mokestį renka, kur jis nukeliauja, kaip jis apskaitomas“, – įsitikinęs A. Vanagas.

„Niekas nenori mokėt, kai mokestis ateina laiško pavidalu, nieko apie tai nežinant, tiesiog iš giedro dangaus“ – tęsia LGAA vadovas. Tai yra viena iš esminių priežasčių, kodėl kyla toks nepasitenkinimas tarp ūkininkų.

V. Ruzgas patikslina, kad rinkti selekcinį mokestį Lietuvoje įpareigoja 2001 lapkričio 22 d. priimtas Augalų veislių apsaugos įstatymas bei įstojus į ES, Tarybos reglamentas, priimtas dar 1994 m. liepos 27 d. Tad mokestis išties nėra naujas.