Žemdirbių ieškinio ūkininkų organizacijos (ne)palaikys
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo spausti ūkininkus, kurie yra patekę į 163 žemdirbių sąrašą pasirašyti sutikimus, kad jiems lėšos būtų išmokėtos ne šiemet, o kitąmet. Uždaroje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje ūkininkai dalijasi, kad finansinė našta kai kuriems iš jų padidėtų nuo kelių tūkstančių iki 12 000 eurų ar daugiau, jeigu laiku negaus mokėjimų ir neatsiskaitys projektą įgyvendinusiems rangovams. Žemdirbiai neatmeta grupinio ieškinio prieš valstybę galimybės. Tad „Agrobitė“ pasiaiškino, ar juos šiuo atveju palaikytų ūkininkų organizacijos?
LŪS – konsultuojamasi dėl teisinio pagrindo
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius informavo, kad jų organizacija yra sudariusi sutartį su advokatu, kuris nariams padeda spręsti teisinius klausimus.
„Iš 163 ūkininkų, kurie yra atsidūrę keblioje situacijoje, keletas galvoja apie teisinį kelią ir konsultacijos su advokatu šiuo klausimu yra prasidėjusios“, – atskleidė R. Juknevičius ir pridūrė: „Ar tie ūkininkai, konkrečiai, LŪS nariai, kreipsis į teismą, ar apskritai tam atsiras teisinis pagrindas, kol kas aiškinamasi.“
Ar sąjunga visgi prisidėtų finansiškai prie bendro ieškinio, pirmininkas nesiryžo atsakyti ir siūlė palaukti, kol paaiškės, ar apskritai tam būtų teisinis pagrindas.
LŽŪT – pinigai yra, klausimas tik dėl laiko
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ramina: „Pinigai bus išmokėti – vienintelis klausimas tik kada. Tai laiko klausimas“.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerija šiuo metu deda visas pastangas ir tame, kad nei bankai, nei kitos institucijos nespaustų ūkininkų ir sutiktų plaukti atsiskaitymų ilgesnį laiką. „Niekas nėra nusiteikęs prieš žemdirbius. Visi kaip tik dirba jų labui“, – tikino J. Vilionis.
LŽŪT pirmininkas pernelyg nesureikšmino ūkininkų ketinimo kreiptis į teismą.
„Ai, visokių yra, vienas vienoj partijoj, kitas kitoj. Vienam ministras nepatinka, kitam kitas. Kam būtų geriau, jeigu priimtų tik daugiausiai balų surinkusias paraiškas, kitas atmestų ir tektų pinigus grąžinti į ES“, – retoriškai svarstė J. Vilionis ir užtikrino, kad jeigu į teismą kreiptis ketintų tarybai priklausančių asociacijų narys, kviestųsi ministrą ir sėstų visi prie derybų stalo.
„Jeigu klausimai bus išspręsti, bus sutarta, kada pinigai bus išmokėti, kam tuomet tos dramos“, – užbaigė LŽŪT pirmininkas.
LPA – savigarbos ir pagarbos klausimas
„Nematau pagrįstumo ir reikalo kreiptis į teismą, nes klausimas yra ne apie tai, ar bus išmokėta, klausimas tik, ar bus išmokėta iš KPP, ar iš SP, t. y. iš kurio laikotarpio lėšų“, – tvirtą poziciją nurodė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
„Ministerija padarė tikrai daug – atidėjo paraiškų teikimo terminus, mokėjimų prašymų teikimą, kad tik žemdirbiai galėtų spėti įgyvendinti projektus. Jeigu ministerija būtų griežtai laikiusis taisyklių, nebūtų dariusi nuolaidų, tai apie 80 mln. Eur būtų tekę grąžinti į ES. Ministerija ėjo link žemdirbių, keitė reikalavimus, prisiėmė sau daugiau atsakomybės, ir dabar tiesiog nurodo, kad išmokės pinigus iš kito laikotarpio. 97 proc. yra visiškai vienodai, iš kurio laikotarpio lėšos bus skirtos“, – tęsė G. Kauzonas.
Pasak jo, kai kurie ūkininkai be suteiktų lengvatų iš ministerijos išvis būtų neįgyvendinę projektų ir negavę jokių pinigų. Todėl LPA direktorius mano, kad gavus tiek lengvatų kelti triukšmą yra nekorektiška: „Tai savigarbos ir pagarbos klausimas.“
Kitos asociacijos – stebi ir nesikiša
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas Nerijus Gricius, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos pirmininkas Dainius Kižauskas savo organizacijose tokio klausimo apskritai nekėlė, nes jų nariai arba nedalyvavo projektuose, arba nesusidūrė su šia problema.
Tiesa, organizacijų vadovai patikino, kad situaciją stebi iš šalies, nors į ją ir nesikiša.
„Situaciją žinome, stebime, palaikome ūkininkus, bet jie patys turi šią situaciją spręsti“, – sakė D. Kižauskas.
