Apie A. Palionio užslėptą „bombą“ žinojo, bet ūkininkų neįspėjo
Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pagaliau buvo ištesėtas kai kurių parlamentarų dar anksčiau duotas pažadas – komitetas ėmėsi ūkininkams itin aktualaus klausimo dėl trūkstamų 20 mln. Eur pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Šį kartą parlamentarai ne tik svarstė finansavimo problemą, bet ir atliko parlamentinės kontrolės procedūras, siekdami išsiaiškinti, kodėl situacija užstrigo ir kokių sprendimų galima tikėtis artimiausiu metu.
Suprato riziką, bet ar ją suvaldė?
Seimo Kaimo reikalų komitete pirmiausiai buvo leista pasisakyti žemės ūkio viceministrui Ramūnui Krugeliui. Jis aiškindamas situaciją atskleidė, kad buvo kilusi grėsmė, jog į Europos Sąjungą teks grąžinti 125 mln. Eur. „Aplinkos apsaugos ministerijos vadovybė priėmė rizikingą sprendimą – padaryti viską, kad iš šios sumos būtų panaudota viskas iki paskutinio cento“, – motyvą nurodė viceministras ir pridūrė, kad tikslą pavyko įgyvendinti. Deja, liko virškontraktuotų 20,5 mln. Eur, dėl kurių atsirado 163 „nelaimingųjų ūkininkų sąrašas“.
„Taip, bus ūkių, kuriems bus problemų. Bet žiūrint valstybiškai – į žemės ūkio sektorių įlieta 125 mln. Eur, jais pasinaudojo apie 270 žmonių, t. y. 270 ūkių, kurie gavo papildomą galimybę“, – tęsė R. Krugelis. Į ŽŪM pusę taip pat stojo ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kurios atstovai pabrėžė, kad vertinant ankstesnių dvejų metų praktiką, kai dėl nutrauktų projektų teko gražinti 100 mln. Eur, sprendimas rizikuoti buvo logiškas.
R. Krugelis neslepia, kad visi suprato riziką, tik dabar kyla klausimas – ar ji buvo tinkamai suvaldyta?
Ūkininkai susiduria su nepakeliamais iššūkiais
Kaimo reikalų komitete dalyvavę ir pasisakę ūkininkai iš „nelaimingųjų sąrašo“ neslėpė emocijų ir stipraus nusivylimo.
„Valstybės įsipareigojimai yra perkeliami ant ūkininkų pečių – mes turime finansuoti ŽŪM ir NMA dalį, kai dauguma ūkių jau yra pasiekę savo kreditavimo ribas“, – sakė ūkininkas Žygimantas Kidikas.
Jam antrino ir Daivaras Skiotys: „Esu tokioje situacijoje, kad įgyvendindamas šį investicinį projektą pasiėmiau labai didelę paskolą ir užstačiau, ko gero, viską, kas įmanoma, turėjau tiesiogiai apmokėti sąskaitas rangovams gavęs pinigus iš NMA. Šiai dienai rangovams esu skolingas 200 tūkst. Eur – būtent tiek turiu gauti iš NMA“. Ūkininkas pasakojo, kad nėra sulaukęs jokio garantinio rašto iš NMA, tačiau jau spėjo kreiptis į banką dėl galimos paskolos ir sulaukė neigiamo atsakymo.
Ž. Kidikas pažymėjo, kad šiai dienai ūkininkams reikia tik dviejų dalykų – kad valstybė prisiimtų atsakomybę ir sąžiningai dalintųsi rizika.
„Prašau komiteto inicijuoti sprendimą, kuriuo būtų sukurta tarpinė finansavimo priemonė ar garantijų schema šiai ūkininkų grupei, kad iki 2026 m. sausio 1 d. mums netektų patirti papildomų finansinių įsipareigojimų ar netgi bankrutuoti“, – aiškų prašymą ūkininkų vardu išsakė Ž. Kidikas.
Akmuo į ūkininkų socialinių partnerių daržą
„Iki šios dienos nei vienai ūkininkų organizacijai, asociacijai ar kitai įstaigai, laikančiai save ūkininkų socialiniais partneriais, mūsų bėdos neparūpo“, – drąsiai rėžė Ž. Kidikas ir pridūrė, kad save ginti „nelaimingojo sąrašo ūkininkams“ tenka patiems.
„Ūkininkų sąjungos yra sureagavusios. Rugsėjo mėnesį buvo pranešta, kad lėšų truks, bet pats ministras (A. Palionis, tuo metu jis buvo viceministras – aut. pastaba) užtikrino, kad lėšos bus surastos ir nei vienas ūkininkas nepatirs papildomų išlaidų. O tai dabar, ko gero, ir yra esminis klausimas“, – paprieštarauti Ž. Kidikui bandė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas.
Tačiau LŪS apie galimą problemą buvo žinoma jau rugsėjo 3 d., kai Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos posėdyje, žemės ūkio viceministrui Andriui Palioniui pasiūlius, ūkininkų organizacijų atstovai (įskaitant LŪS) vienbalsiai pritarė, jog KPP projektai būtų finansuoti iš Strateginio plano lėšų.
Į diskusiją įsitraukęs Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas, akcentavo, kad organizacijai tikrai rūpi jaunųjų ūkininkų likimai, kurie yra itin pažeidžiama socialinė grupė. Tačiau ir jis asmeniškai palaimino rugsėjo 3 d. A. Palionio pasiūlymą.
„Esu demotyvuota ir didelėje neviltyje – nebeaišku, kas yra už mus, žemdirbius, ir kas prieš. 20,5 mln. Eur, atrodo, nedidelė suma. Bet mums kiekvienam atskirai – tai milžiniška našta“, – pažymėjo ūkininkė Akvilė Kovtoniuk. Anot jaunosios ūkininkės, ši situacija sugriovė visapusišką pasitikėjimą ir nepaisant to, kad žadėta, jog ūkininkai nepatirs nuostolių, jie jau yra patiriami – pirmiausia kenčia ūkininkų reputacija.
Tikimasi greitų ir aiškių sprendimų
„Informavimas apie situaciją buvo labai vėlyvas“, – išskyrė finansų analitikas Ignas Jankauskas tai, kas jo nuomone, šioje keblioje padėtyje buvo blogiausia.
„Praktiškai neliko laiko reakcijai“, – pridūrė jis ir ŽŪM patarė ne svaidytis pareiškimais, jog ateityje daugiau nevirškontraktuos lėšų kitiems projektams, bet tiesiog kitą kartą atsidūrus panašioje situacijoje anksčiau informuoti pareiškėjus apie lėšų trūkumą.
Pasak I. Jankausko, šiuo atveju ūkininkams tiesiog nebeliko laiko ieškoti kitokių sprendimų dėl terminų pabaigos. „NMA garantinis raštas turi būti toks, kad jį ant stalo padėjęs ūkininkas reikiamą kreditą su palūkanų kompensavimu gautų per savaitę“, – paprastą sprendimą, kuris sumažintų ūkininkų patiriamą įtampą, įvardijo finansų analitikas.
Komiteto posėdžiui artėjant į pabaigą Kęstutis Mažeika taip pat paragino nedelsti ir vėliausiai kitą savaitę pateikti aiškius sprendimus.
