Ministerijai siūlant iki 2030-ųjų pratęsti žvėrelių fermų veiklą, Seime – balsai ir už, ir prieš
Laukiant galutinių teismų sprendimų dėl milijoninės kompensacijos kailinių žvėrelių verslui, Žemės ūkio ministerija fermų uždarymą siūlo atidėti trejiems metams – iki 2030 metų pradžios.
Teismo eksperto paskaičiuota bendra fermų atstovų reikalaujamų išmokų už naikinamą verslą suma siektų apie 64 mln. eurų, tačiau galutinio sprendimo dar nėra. Pirmos instancijos teismas bylą pradės iš esmės nagrinėti kitų metų sausį, tačiau jei sprendimas bus apskųstas, procesas gali užtrukti metus ar ilgiau.
Pagal ministerijos siūlymą kompensacija verslui, kuris būtų uždarytas iki 2029-ųjų pabaigos, siektų 1 eurą už žvėrelį. Tokia pat išmoka skiriama ir šiemet.
Kai kurie parlamentarai piktinasi tokiu siūlymu, esą dalis verslo per trejus metus, kai Seimas nutarė uždaryti žvėrelių fermas, jau nutraukė veiklą ir pasiėmė kompensacijas. Tačiau kiti sako, kad draudimas nepasiteisina, nes kaimyninėse šalyse žvėreliai toliau auginami dar prastesnėmis sąlygomis, o kailiukų paklausa pasaulyje tik dideja.
Dabar įstatymas numato, kad žvėrelių fermos turi būti uždarytos iki šių metų pabaigos, todėl didelių fermų savininkai darbuotojams jau įteikė atleidimo lapelius.
Siūlymą leisti žvėrelių fermoms veikti ilgiau ministerija teikia įvertinusi Seime svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kurios leistų verslą uždarantiems ir dar negrąžinusiems lengvatinių paskolų ūkiams gauti papildomas valstybės kompensacijas, taip pat išmokas už statinių ir įrenginių nugriovimą bei atliekų sutvarkymą.
Ministerijos teigimu, toks modelis pažeistų konstitucinį lygiateisiškumo principą, nes įmonės būtų vertinamos skirtingai: jau gavusioms kompensacijas taikomas vienoks modelis, o jų negavusioms – kitoks, grindžiamas individualiu verslo vertinimu.
Todėl ministerija pasiūlė dar trejus metus leisti verslui veikti – tikimasi, kad per tą laiką kompensacijoms būtina suma aptirps arba valstybė ras lėšų biudžete. Be to, siūloma tęsti veiklą tik fermoms, kurios žvėrelius augino iki 2022 metų ir iki šių metų pabaigos dar veiks.
Kaip BNS sakė žemės ūkio ministro patarėjas Justas Jaskonis, atidėti veiklos uždarymą siūloma, nes vis dar nėra galutinio teismo sprendimo dėl kompensacijų, todėl norima jo palaukti.
Pusšimtis kailinių žvėrelių ūkių dėl draudimo ir netinkamo kompensavimo iš valstybės per teismą siekia prisiteisti 113 mln. eurų žalos. Regionų administracinio teismo paskirto eksperto skaičiavimais, dėl priverstinio ūkių uždarymo jie patirs beveik 64 mln. eurų bendros žalos.
Pasak J. Jaskonio, eksperto nustatyta suma nėra ginčijama: „Nekvestionuojame.“
Vis dėlto, pasak jo, po trejų metų verslo skaičiuojama žala gali sumažėti arba valstybė ras lėšų kompensacijoms: „Tikėtina, kad mažesnė suma liks arba per tą laiką valstybė suras tas reikalingas lėšas“.
Tačiau jis abejoja, ar jau užsidariusių ir kompensacijas gavusių fermų savininkai galėtų reikšti pretenzijas: „Kas sutiko su tomis kompensacijomis, manau, kad jos sutiko su tomis sąlygomis, pasiėmė pinigus, užsidarė ir negali turėt pretenzijų.“
J. Jaskonio teigimu, Vyriausybė sprendimą dėl ministerijos siūlymo turėtų priimti lapkritį: „Šią savaitę nebus, kitą savaitę pateks į Vyriausybės posėdį ir tada jame bus apsispręsta.“
Vėliau Vyriausybės siūlymą svarstys Seimas.
Parlamentarų pozicijos skiriasi
Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis liberalas Viktoras Pranckietis sutinka, kad pokyčiais bandoma išvengti didelių kompensacijų.
„Šitas įstatymas dabar yra tam, kad minimaliomis pastangomis arba minimaliu susipriešinimu būtų išvengta dešimčių milijonų eurų skolos. Manau, kad tai yra ekonominis sprendimas, ne emocinis. O kitiems visiems vis tiek reikės ieškoti, kaip sumokėti kompensaciją“, – BNS teigė parlamentaras.
Jis, be kita ko, įsitikinęs, kad Seimas laikinai atidės kailinių žvėrelių verslo uždraudimą, o vėliau iš viso jį panaikins.
2024 metų lapkritį V. Pranckietis buvo įregistravęs siūlymą šio verslo draudimą atidėti beveik dešimtmečiui – iki 2033 metų. Jo teigimu, taip pat pasielgė danai, o suomiai, kaip ir graikai, ispanai, kviečia lietuvius dirbi jų fermose.
„Paklausa (kailiukų – BNS) pasaulinė yra ir ji didėja. Kainos pakilusios ir turbūt vos ne dvigubai nuo duobės (nuo 2020 iki 2023 metų – BNS). Tie, kurie siūlo naikinti, galvoja, kad jau jie gerą darbą padaro, bet ne – kiti augins dar prastesnėse sąlygose. Vis tiek tą rinką patenkins, nes poreikis yra, reiškia, bus ir pasiūla“, – BNS kalbėjo V. Pranckietis.
Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas demokratas Tomas Tomilinas, prieš trejus metus palaikės šio verslo draudimą, siūlymą sektorių liberalizuoti vertina neigiamai.
„Vertinu neigiamai ir manau, kad šansų nėra šitą padaryti (pratęsti fermų veiklą – BNS). Tiesiog yra sprendimai padaryti, nemanau, kad čia reikia kažką keisti“, – BNS teigė jis, pabrėžęs, kad neseniai tokias fermas uždraudė Bulgarija.
„Įstatymo keitimas yra absoliuti neteisybė tų žmonių atžvilgiu, kurie jau yra įvykdę įstatymo reikalavimus“, – pridūrė T. Tomilinas.
Pasak jo, šių fermų veiklos tęsimą frakcija yra svarsčiusi, nes žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika taip pat yra demokratas: „Nuomonių yra įvairių, bet dauguma frakcijos mano, kad nieko keisti nereikia“, – teigė T. Tomilinas.
Kailinių žvėrelių verslo atstovas: kompensacijų suma gali mažėti
Tuo metu Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša sako, kad po trejų metų reikalaujama kompensacijų suma gali sumažėti.
„Apie kompensacijas kalba išliks. Tik jeigu leis dirbti, tai natūralu, kad jos bus mažesnės, nes kai skaičiavome žalos formulę, daugiau metų, pagal danišką principą skaičiavome, – BNS teigė Česlovas Tallat-Kelpša. – Ji gali sumažėti 30 proc., gal net 40 proc.“
Č. Tallat-Kelpša negalėjo pasakyti, kaip po trejų metų gali keistis teismo eksperto paskaičiuota žala.
„Jis suskaičiavo 2023 metų vertę. O 2023 metais sektoriui buvo totalus dugnas. Natūralu, kad ta vertė yra palyginti nedidelė“, – kalbėjo asociacijos vadovas, abejodamas, kad žvėrelių augintojai po trejų metų vėl kreipsis į teismą ir prašys naujo ekspertinio vertinimo.
Asociacijos vadovas sako, kad iki šiol tik dvi–trys įmonės visai nutraukė veiklą, tuo metu sustabdžiusių veiklą buvo daugiau ir jos kompensacijų neėmė, nes jų nepripažino.
„Stabdė dėl to, kad buvo ekonomiškai sunkūs paskutiniai metai“, – teigė Č. Tallat-Kelpša.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau jis nevertino kompensacijų dydžio.
Kaip rodo Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų registro duomenys, rugsėjį šalyje buvo 376 žvėrelių laikytojai, turėję 592 tūkst. gyvūnų, iš jų didžiausia dalis – 573 tūkst. – yra audinės.
Didžiausioje fermoje Radviliškio rajone – 108 tūkst. audinių, po to seka dvi fermos Kauno rajone – apie 91 tūkst.
Trimečiame 2026–2028 metų biudžete kompensacijoms buvo numatyta 1,554 mln. eurų. 2027 metų biudžete lėšų tam nenumatyta.
2023 metų rugsėjį Seimui apribojus kailinių žvėrelių fermų veiklą Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, uždraudusi šį verslą.