Seime liko paskutinis balsavimas dėl apleistų sodo sklypų pardavimo aukcione

Asociatyvi nuotr. Aušros Valentaitės nuotr. Asociatyvi nuotr. Aušros Valentaitės nuotr.

Seime kelią skinasi Aplinkos ministerijos siūlymas leisti aukcionuose parduoti šimtus bešeimininkių ar neprižiūrimų, taip pat valstybės paveldėtų mėgėjų sodų sklypų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms: už buvo 65 Seimo nariai, prieš – 7, o 20 susilaikė. Galutinai Seimas apsispręs gruodžio 3 dieną.

Pataisos numato, kad 45 proc. už tokius sklypus gautų lėšų galėtų atitekti savivaldybėms, kuriose būtų parduodama žemė, o jos pajamas investuotų į sodininkų bendrijų vandens, nuotekų bei kelių infrastruktūrą, tiek pat tektų valstybės biudžetui, o 10 proc. – Nacionalinei žemės tarnybai.

Konservatorė Aistė Gedvilienė priekaištavo, kad per didelė suma numatyta savivaldybėms, nes brangiausi sodų sklypai yra didmiesčiuose. 

„Pagrindinės sodo bendrijos ir vertingi sklypai yra turtingose savivaldybėse – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, jų rajonai, ir mes tas savivaldybes dar kartą pamaitinsim pinigais. Jeigu kalbama apie rajonines savivaldybes, pavyzdžiui, pasižiūrėjau Akmenės savivaldybę, ten yra vienas sklypas pardavimui soduose ir jo vertė apie 2 tūkst. eurų. (...) Daliname pinigus, kurie nebus įsisavinti. Atiduodame savivaldybėms ir toliau tos problemos tikrai nesprendžiame“, – kalbėjo parlamentarė.

Socialdemokratas Linas Jonauskas teigė, kad jeigu lėšos už sklypus patektų į savivaldybės biudžetą, jos nebūtinai būtų naudojamos bendrijos reikmėms.

Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad pagal siūlomą tvarką apleisti sklypai būtų parduodami perpus pigiau, negu jie verti.

„Jeigu palyginame namų valdos sklypus irgi sodų bendrijų sklypus, jų kaina yra maždaug per pusę pigesnė. Valstybė parduodama sodų bendrijų sklypus gali užsidirbti dvigubai daugiau, o tą galėtumėm nukreipti ir į Gynybos fondą, taip, kaip su žemės ūkio paskirties žeme“, – prieš balsavimą kalbėjo S. Gentvilas.

Anot jo, sodų sklypai pigiai parduodami, nes gyventojai žino, kad savivaldybės į bendrijas neinvestuos: „Jas (bendrijas – BNS) aplenks infrastruktūra, apšvietimas, atliekų tvarkymas ir kitos viešosios paslaugos“.

Todėl S. Gentvilas siūlė įteisinti bendro naudojimo erdves, kurios yra nesuformuotos, bet patikėjimo teise perduotos sodų bendrijoms ir savivaldai. 

„Tada savivaldybės galėtų investuoti į kelius, apšvietimą, infrastruktūrą, žaliąsias erdves ir taip mes de facto integruotumėm sodų bendrijas į miesto investicinius projektus“, – kalbėjo S. Gentvilas. 

Jo skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 250 tūkst. sodų bendrijų sklypų ir 1,2 tūkst. bendrijų: „Bet absoliuti dauguma iš jų nefunkcionuoja teisingai.“

Seimas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui aukcionuose sodų sklypus parduoti tik tose savivaldybėse, kur žmonėms jau atkurtos nuosavybės teisės, tuo metu kitose vietovėse pirmenybę teikti tiems, kas dar laukia savo eilės.

Pataisos, be to, numato, kad prieš skelbiant aukcioną apie sklypų pardavimą būtų informuoti greta esančios žemės savininkai. Informaciją bendrijos pirmininkas turėtų pateikti per penkias darbo dienas, tačiau kaimynai neturėtų pirmumo teisės įsigyti žemės – jie galėtų dalyvauti aukcione ir siūlyti savo kainą.

Video