Žemdirbius neramina ekologinių ūkių statistika – auga plotai, bet ne produkcija
Lietuvoje sparčiai auga ekologinių ūkių plotai, tačiau ne juose pagaminamos produkcijos kiekiai, teigia žemdirbiai ir dalis politikų.
„Plotas išaugęs, o produkcija lyg ir ne. Toliau keliaujame lyg ir ekologizuodami žemės ūkį, galvodami, jog tai sukuria pridėtinę vertę. Bet tai sukuria pridėtinius plotus“, – šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė parlamentaras Viktoras Pranckietis.
Sektoriaus atstovai neatmeta, jog ekologiškai dirbamos žemės plotų padidėjimas yra laikinas, kadangi prie tokio ūkininkavimo dėl pabrangusių trąšų perėjo dalis grūdininkų. Augimas taip pat siejamas su jaunųjų žemdirbių ambicijomis gauti išmokas už daržovių auginimą.
Šių metų žemės ūkio pasėlių deklaravimo duomenimis, Lietuvoje ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologinį ūkininkavimą) deklaravo apie 325,8 tūkst. hektarų dirbamos žemės plotų – 18 proc. daugiau nei per 2025 metų deklaravimą. Pereinančiųjų prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas padidėjo 1,5 karto.
„Yra labai ženklus ploto augimas. Investicinėse paramose buvo papildomas balas už ekologinę gamybą. Labai daug jaunų ūkininkų norėdami gauti paramą dėl labai didelio konkurso įsipareigojo auginti ekologiškai daržoves. Ir taip, jie dabar perėjimo laikotarpyje, bet po dviejų metų tie plotai bus ekologiniai ir jei iki tol nebus sistemos, kaip tą produkciją kooperuotai perdirbti, gabenti, tai gali būti, jog tiems ūkiams bus sunku įvykdyti įsipareigojimus“, – posėdyje sakė Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė Brigita Mosiejauskė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje finansiškai remiami tik perėjimo prie ūkininkavimo plotai, tačiau ne gamyba ar derliaus perdirbimas, „kuris reikalauja didesnių kaštų.“
Ekologinių ūkių atstovė taip pat pabrėžė, jog ūkininkai susiduria su papildomais biurokratiniais reikalavimais. Be to, anot B. Mosiejauskės, nors valstybė ir bando skatinti ekologinės produkcijos vartojimą, dėl mažiausios kainos principo ekologiniai ūkiai negali konkuruoti su įprastai auginamų produktų tiekėjais viešuosiuose pirkimuose.
Dėl to ūkiai dažnai savo produkciją tiesiog eksportuoja, pabrėžė ji.
„Ieškome schemų, kad ūkis, gaminantis ekologinę produkciją, galėtų ją perdirbti mažais kiekiais ir nebūtų taikomos (...) visos administracinės procedūros, kurios kainuoja labai daug laiko ir pinigų. Ir ūkininkas kartais nesiryžta jų daryti, pasirenka paprasčiausią kelią – eksportuoti savo produkciją“, – kalbėjo B. Mosiejauskė.
Savo ruožtu žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė sakė, kad ministerija ieškos būdų, kaip labiau skatinti ne plotų, o ekologiškos produkcijos augimą.
„Dar nepasakysiu galutinių sprendimų, bet labai tikiuosi, kad artimiausiu metu juos turėsime. Diskutuojame, kaip galime nepažeisdami europinio reglamentavimo ir to, kas numatyta strateginiame plane, turėti ir orientuotis būtent į gamybos rėmimą“, – Seimo komitete teigė G. Beniulienė.
„Labai norėtųsi, kad ne tik pačius plotus remtumėme, bet kad tas rėmimas kurtų vertę ir vartotojams, ir visuomenei. Ir kad realios ekologinės produkcijos turėtume pagamintos“, – pridūrė ji.
Anot viceministrės, valstybės biudžete radus papildomų lėšų, nuo kitos savaitės Nacionalinė mokėjimo agentūra pradės mokėti avansines išmokas už ekologinį ūkininkavimą.
Šių metų deklaravimo duomenimis, sertifikuotų vaisių, uogų, daržovių, vaistažolių ir prieskoninių augalų deklaruotas plotas augo 34 proc., ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai – 19 proc. Dar 14 proc. išaugo plotai, kuriuose auginami javai ir daugiametės žolės sėklai.
