Mėlynojo liežuvio ligos valdymas ES keičiasi: ką tai reiškia Lietuvos galvijų ūkiams

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Europos Sąjungoje pasikeitė mėlynojo liežuvio ligos valdymas: liga išbraukta iš C kategorijos, tačiau liko D ir E kategorijose. Todėl ES nebebus tvirtinamos ankstesnio režimo ligos likvidavimo programos ir suteikiamas oficialus ligos neapimtos teritorijos statusas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad gyvūnų sveikatos stebėsena ir jų judėjimo sąlygos išlieka. 

Ką ūkiui reikia patikrinti prieš vežant galvijus

Lietuvos ūkiui praktinis klausimas yra konkretaus gyvulio išvežimo tikslas ir paskirties valstybės taisyklės. VMVT nurodo, kad tolesniam laikymui išvežamiems atrajotojams priklausomai nuo paskirties šalies gali būti taikomi BTV-3 vakcinacijos, PGR laboratorinių tyrimų ir kiti rizikos mažinimo reikalavimai. Paskirties valstybės gali skelbti specialiąsias įvežimo sąlygas, todėl viena visiems maršrutams tinkama tvarka netaikoma. 

Prieš vežimą ūkiui svarbu su veterinarijos gydytoju ir atsakinga tarnyba nustatyti, kurie reikalavimai galioja jo bandai, serotipui ir vežimo paskirčiai. Ypač svarbu atskirti gyvūnų išvežimą tolesniam laikymui nuo kitų vežimo tikslų; konkrečios išimtys ir papildomos priemonės priklauso nuo teisės aktų bei paskirties šalies nustatytos tvarkos. 

Kas išlieka šalies viduje

MLL vis dar privaloma stebėti, o įtariant ligą reikia nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją ir VMVT. Liga plinta per Culicoides genties mašalus. Rizikos valdymas apima gyvūnų būklės stebėjimą, biologinio saugumo priemones ir su veterinarijos gydytoju aptariamą vakcinaciją. 

VMVT duomenimis, 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą nustatytas trečiojo serotipo virusas. 2026 m. laboratoriniai nustatymai apėmė galvijus, avis ir elninius gyvūnus; iki spalio 30 d. skelbto pranešimo apie klinikinius ligos požymius Lietuvoje nepranešta.