Žiemos darbai sode, vaismedžių apledėjimas, sodo profilaktika žiemą, pagalba nušalusiems vaismedžiams

Žiemą būna drėgnų ir lietingų dienų, kurių metu krituliai virsta ledu ant krūmų ir medžių šakų. Apledėję kamienai ir šakos neretai neatlaiko ledo svorio ir lūžta. Sodininkai bijo ir kito: ar nebus pažeisti pumpurai po ledu? 

Pumpurai gali žūti po ledo sluoksniu, bet ne iš karto, o su išlyga, jeigu ledinis apvalkalas išsilaikys apie 10-14 dienų. Apledėję vynuogių pumpurai užšąla per savaitę. Bet ledas ant šakų retai kada tiek ilgai užsibūna. Tad dėl pumpurų galite būti ramūs. Atsipirksite tik  lengvu išgąsčiu. Tačiau kamieno traumos ir šakų lūžiai vaismedžiui garantuoti. Tokiu atveju nepadeda net veislės atsparumas šalčiui. 

Sodo apledėjimo pavojai

Ledinis lietus dažnai nutinka per atlydį. Lašai, susidarę šiltose oro masėse, užšąla, susiliesdami su žymiai šaltesniais paviršiais. Tokiu metu visų sodo augalų paviršiai pasidengia ledine “glazūra". Bėdą sustiprina snygis, sekantis po lietaus ir apsunkindamas apledėjusias šakas sniegu. Neatlaikiusios sunkaus svorio vaismedžių šakos smarkiai prasilenkia ir dažnai tiesiog lūžta. Nukenčia ir vaiskrūmių stiebai. 

Suledėjusi lietaus drėgmė sukelia ledinės plutos susidarymą ant žemės paviršių dengiančio sniego sluoksnio. Pluta nepraleidžia oro, kuris labai reikalingas žiemojančioms braškėms, gėlėms ir vejoms. Kaip gelbėti savo sodo augalus?

Ko nedaryti, apledėjus sodui

Tokioje situacijoje svarbu nepakenkti skubotais ir neapgalvotais veiksmais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti logiški ir teisingi. Bet tik atrodyti. Dažnai sakome, kad “gerais norais pragaras grįstas”.

• Negalima kratyti šakų, šitaip bandant išvaduoti jas nuo ledo - šakos tikrai nulūš. Nereikia numušinėti ledą nuo šakų - tai traumuoja ir pažeidžia žievę, pumpurus ir ūglius. 

• Atsisakykite minties apie šakų ir stiebų apipurškimą druskos tirpalu, pelenų tirpalu, Bordo skysčiu ir kitais preparatais, ypač jeigu oro temperatūra nulinė arba žemiau nulio. Biologiniai procesai augaluose žiemos metu yra sulėtėję. O netikėtos “smogiamosios” preparatų dozės viduryje žiemos padarys krūmams ir medžiams daugiau žalos negu naudos. 

• Nelaistykite apledėjusių šakų ir stiebų karštu vandeniu – tai sukels audinių nudegimą. 

• Nebandykite dirbtinai šildyti augalus atvirais karščio šaltiniais: kurti laužus po vaismedžiais, naudoti dujinius šildytuvus. Toks terminis smūgis žiemą gali suveikti kaip atlydys, didesnė dalis pumpurų sureaguos į jį, išsiskleis, sušals ir žus. 

Ką daryti gelbstint sodą nuo apledėjimo

Pirmiausia reikia paremti smarkiai nusvirusias ir apledėjusias šakas atramomis. Patyrę ir įžvalgūs sodininkai tokias atramas stato dar rudenį. Išsiskėtusias, nulinkusias šakas galima pririšti prie kamieno teisinga padėtimi. Šakos ištiesinamos lėtai ir švelniai. 

Tas šakas, kurios vis dėlto nulūžo arba įskilo, tiesiog nupjaukite, kad liktų lygus pjūvis, o ne plėštinė žaizda. Pjūvio vietą užglaistykite sodo tepalu. 

Pastebėta, kad mažiausiai nuo ledinio lietaus (lijundros) ir šlapio sniego nukenčia tie vaismedžiai ir uogakrūmiai, kurių laja buvo teisingai suformuota dar genėjimo metu iki žiemos. Teisingas, formuojantis genėjimas palieka šakas, ataugančias nuo kamieno ne daugiau negu 45 laipsnių kampu.   

Vienintelis saugus šiluminis variantas - dūmijimas. Per sodo perimetrą, bet toliau nuo vaismedžių ir vaiskrūmių, galima užkurti keletą laužų. Šilti dūmai nesukels pernelyg staigaus ir didelio temperatūros padidėjimo, nestimuliuos neplanuoto pumpurų pabudimo ir suaktyvėjimo žiemos metu.

Apledėjusių vaismedžių gelbėjimo metu saugokite ir save – apsunkėjusios storos šakos ir ištisi kamienai gali bet kurią akimirka lūžti ir griūti.