Kaip naikinti šliužus, šliužų naikinimas, kova su šliužais

Kaip žiemoja daržo ir sodo kenkėjai šliužai? Egzistuoja nuomonė, kad oro temperatūrai dar rudenį nukritus iki +10º C, šliužams prasideda žiemos miego būsena. Bet praktika rodo, kad dauguma šliužų yra šalčiui atsparūs kenkėjai, galintys išgyventi net minusinėse temperatūrose.

Artėjant šaltajam metų laikotarpiui šliužai slepiasi po žeme. Jų galima aptikti ir 25 cm gylyje. Bet net ir daržo dirvos perkasimas rudenį negarantuoja, kad šliužai žiemą išmirs. Šliužai yra šaltakraujai moliuskai ir gerai perneša žiemos šaltį. Net labai žemos minusinės temperatūros nesukelia visiško jų išnykimo. 

Dirvoje žiemoja tik tie suaugę šliužai, kurie nespėjo padėti kiaušinių. Dažniausia žemėje žiemoja šliužų kiaušinių dėtys, iš kurių pavasarį atsiras palikuonys ir pakartos šliužų generacijos apytaką darže. 

Šliužų naikinimo būdai ir priemonės

Kai kurie daržininkai pataria: jeigu darže užsiveisė šliužai, reikia laikinai atsikratyti mulčo sluoksnio, kad šliužai negalėtų po juo įsikurti žiemai. Mulčiuoti augalus galima vėlyvą rudenį ir žiemą, po to, kai žemė užšalo ir sukietėjo. O jeigu šliužai jau suspėjo užsikasti po mulčo sluoksniu, tuomet ir mulčo judinimas nepadės. 

Kovojant su šliužais natūraliomis priemonėmis svarbu pasitelkti naudingų gyvūnų ir paukščių pagalbą. Pavyzdžiui, ežiai su dideliu apetitu ėda šliužus, o strazdai, antys ir šarkos mielai sulesa šiuos moliuskus. Šliužais minta žalčiai, varlės ir naudingi vabzdžiai - žygiai. 

Yra netgi plėšrioji šliužų rūšis – leopardinis šliužas, kuris ėda savo gentainius. Tik paskui, kai jis suės visus savo "brolius", reikės kažkaip išprašyti tą didelį leopardinį šliužą iš daržo. Nepamirškite, kad leopardinis šliužas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl naikinti jo paties negalima. 

Leopardinis šliužas.

Norint palengvinti ežiams ir paukščiams šliužų paiešką reikia perkasti daržo dirvą – šliužai atsidurs žemės paviršiuje ir taps lengvu grobiu. 

Galima sudėti laikinas mulčo krūvas ir palaukti, kol po jomis susirinks daug šliužų. Tuomet mulčas pakeliamas, šliužai surenkami rankiniu būdu ir sunaikinami. 

Pastebėta, kad šliužai vengia šarminių dirvų (7-14 pH). Atsižvelgiant į tai galima laikinai pašarminti daržo dirvą, įterpiant į ją kalkių arba pelenų. Dirvos kalkinimas atliekamas dviem etapais: pirmą kalkių dalį įterpkite dirvos perkasimo metu, o antrą kalkių dalį išbarstykite perkastos dirvos paviršiuje. 

Gerų atsiliepimų būna apie specialias mėlynas granules šliužų naikinimui. Granulėse yra cheminė priemonė – moliuskocidas su geležies fosfatu, nuodijančiu moliuskus. 

Sąlygos, kurių nepakenčia šliužai

Šliužams labai palanki drėgna ir šalta terpė: nuolatinis šešėlis, mažas apšvietimas, kuriuos sukuria gausios piktžolės. Išnaikinus piktžolės neliks perteklinės drėgmės. Galima būtų palikti nebent dilgėles, kurių šliužai paniškai bijo. Šliužams nepatiks sausos ir labai šiltos vietos po atvira saule, jie bus priversti išsikraustyti kitur.

Aplink lysves verta pabarstyti smėlį, žvyrą arba pjuvenas. Šios medžiagos labai trukdo moliuskams šliaužioti, prilipdamos prie jų kūnų gleivių.