Sodo kenkėjai žiemą, kur žiemoja sodo kenkėjai

Įpratę kovoti su vaismedžių vabzdžiais-kenkėjais vasarą, pamirštame, kad prieš išvysdami pasaulį, jų lervos ir kiaušinėliai peržiemoja mūsų vaismedžių žievėje, nenukritusiuose lapuose, nenuskintuose vaisiuose ir mumijose, krituoliuose ir senų lapų sluoksnyje po medžiais. Todėl geriau imtis kenkėjų naikinimo jau dabar, žiemą, kol jie snaudžia, laukdami pavasario. 

Jeigu vasarą ir pirmoje rudens pusėje vabzdžių-kenkėjų kiaušinėlių dėtis ir guolius pastebėti sunkiau per lapus ir kabančius vaisius, tai žiemą visos šakos yra plikos ir atviros – susirasti pasislėpusius kenkėjus lengviau. 

Kokie vabzdžiai-kenkėjai žiemoja sodo vaismedžiuose

Baltukas gudobelinis – šio balto drugio vikšrai kenkia sode augančioms gudobelėms, kriaušėms, obelims, šermukšniams. Jeigu ant vaismedžio šakų liko kažkiek nenukritusių lapų, juose žiemoja baltuko vikšrai. 

Vaisinės kandys (vyšninė, slyvinė, obelinė, kriaušinė, šermukšninė), kaip matosi iš pavadinimo, gyvena ir žiemoja sodo vaismedžiuose. Kandžių vikšrai graužia pumpurus, lapus, užuomazgas, ūglius, palikdami po savęs ploną voratinklį. 

Verpikas žieduotasis. Rimtas sodo kenkėjas. Drugio vikšrai žaloja pumpurus, žiedus ir lapus, apgrauždami juos. Drugiai deda kiaušinėlius labai įdomiai – grandinėle aplink vaismedžio ar uogakrūmio šakeles. 

Verpikas avietinis. Tai aviečių, gervuogių ir kitų sodo krūmų vabzdys-kenkėjas. 

Vaisėdžiai (obeliniai, slyviniai). Vieni iš pavojingiausių obelų, slyvų, kriaušių, persikų, abrikosų vaisių kenkėjų. Jo pažeisti vaisiai krenta arba praranda geriausias savybes. 

Verpikas auksaodis. Nuolatinis vaisinių sodų kenkėjas. Vikšrai kenkia vyšnioms, slyvoms, obelims, kriaušėms. Drugio patelė apie 200 kiaušinėlių į dėtį ir užmaskuoja juos nuo paukščių ir naudingų vabzdžių-plėšrūnų, pridengdama savo kūnelio plaukeliais. Pastebėti kiaušinėlius iš pirmo žvilgsnio būna sunku. 

Kur slepiasi žiemojantys vabzdžiai-kenkėjai

Kruopščiai apžiūrėkite visas vaismedžių ir krūmų šakas, šakeles. Išdžiūvę mumifikuoti nenuskinti vaisiai ant šakų – kenkėjų ir ligų šaltinis. Nepalikite tokių ant vaismedžių ir krūmų.

Gudobelinis baltukas žiemoja susisukusiuose lapuose (suradę tokius – be gailesčio sudeginkite). Atpažinti juos galima pagal plonus šilko pluoštus ant lapų. 

Vaisinių kandžių kiaušinėliai žiemoja žievės reljefe (plyšeliuose, įskilimuose) arba šalia vaispumpurių ant plonų šakelių atsišakojimų. 

Žieduotasis verpikas – jų kiaušiniai žiemoja dėtyse, apjuosę “žiedeliais" ir "grandinėlėmis" plonas vaismedžių ir krūmų šakeles. Žiemą tokias kiaušinių grandinėles lengviau pamatyti ir sunaikinti. Juos nugremžkite nuo šakelių, o dar geriau – apkarpykite tokias šakeles sekatoriumi, genėtuvu ir sudeginkite. 

Avietinis verpikas. Suaugę vikšrai žiemojimui renkasi senus kritusius lapus pomedžiuose. Ten pat, senų lapų ir pernykštės žolės sluoksnyje gali gulėti ir lėliukė minkštame rudame kokone.

Vaisėdžių suaugę vikšrai žiemoja kokonuose po atsisluoksniavusia žieve, kamieno ir pagrindinių šakų žievės plyšiuose, senų lapų sluoksnyje po medžiais. Suradę nukratykite ant pakloto popieriaus lapo ir sudeginkite. 

Auksaodis verpikas – jo vikšrai žiemoja senuose lapuose.

Išdžiūvę mumifikuoti nenuskinti vaisiai ant šakų – kenkėjų ir ligų šaltinis. Nepalikite tokių ant vaismedžių ir krūmų.