Pelės sode žiemą, vaismedžių apsauga nuo graužikų

Ne visos pelės žiemai persikrausto į pastatus, bėgdamos nuo šalčio. Jeigu vasarnamis stovi tuščias ir jame nėra ko pagraužti, tuomet graužikai ieško sau maisto sode - apgraužia vaismedžių žievę, keliaudami po sniego sluoksniu. 

Vaismedžiai labai nukenčia nuo tokių apgraužimų, ypač jauni sodinukai. Per pažeistos žievės žaizdas į medžio organizmą lengvai patenka įvairių patogeninių grybelių sporos, sukeliančios augalų ligas. Vėliau medeliai gali sirgti ir žūti. Graužikų kenkėjiškos veiklos padariniai aiškiai matosi pavasarį, ištirpus sniegui. Kokių kovos priemonių imtis žiemą, norint sustabdyti pelių piktadarystes sode? 

Ar tankinti sniegą aplink vaismedžius?

Toks sodo apsaugos nuo pelių būdas kaip sniego tankinimas aplink kamienus, trypiant ir plūkiant jį kojomis, prieštaringai vertinamas sodininkų. 

Sniego tankinimo šalininkai argumentuoja jo naudą tuo, kad suplūktas sniegas sukietėja ir virsta ledu, ypač per atlydį. O pelėms darosi labai sunku prasibrauti per tokį tankų suledėjusio sniego sluoksnį prie vaismedžio kamieno. Retas “pacas" išdrįs nubėgti iki medžio sniego paviršiumi, jie daugiau pageidauja kenkti po sniegu. 

Iš dalies “sniego tankintojai" yra teisus. Šis būdas pasiteisina tik vaisinių medelių želdiniuose ir šalia jaunų plonų sodinukų, bet suaugusiems medžiams jis beprasmis. Plūkti ir trypti sniegą geriau atlydžio metu, kai sniegas drėgnas ir lipnus. Sausą sniegą sunkiau sutankinti kojomis – jis biresnis. Patariama plūkti tik 0,3 m skersmens sniego plotą kuo arčiau jauno medelio kamienui. 

Suaugusių vaismedžių sode sniego tankinimas aplink kamienus daugiau kenkia negu padeda. Nes kuo tankesnis sniegas, tuo mažesnės jo šilumos izoliacinės savybės – nesutryptas sniego sluoksnis yra purus ir daugiau “kvėpuoja”, jo struktūroje daugiau oro, jis daugiau šildo augalus ir saugo juos nuo šalčio. Sutankinto sniego sluoksnis aplink augalus žymiai prasčiau saugos dirvą ir šaknis nuo sušalimo, dirvos aeracija sumažėja ir sukelia vaismedžių žievės iššutimą. 

Be to, sniego tankinimas žiemą gali sukelti vaismedžių žydėjimo vėlavimą pavasarį – tokia patirtimi dalijasi šio būdo priešininkai. 

Vaismedžių kamienų apklojimas nuo pelių

Daroma išvada, kad vaismedžių kamienus nuo pelių apgraužimo geriau saugoti mechaniniais būdais, apklojant kamienus neaustinėmis medžiagomis - storomis baltomis agroplėvelėmis, maišiniais audeklais. 

Bet ir tokiais atvejais reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų: 

• vaismedžių kamienus reikia apvynioti tankiai ir stangriai, nepaliekant laisvumų medžiagos sluoksniuose. Antraip laisvose ertmėse apsigyvens tos pačios pelės, nuo kurių norima apsaugoti kamienus. Joms ten, audeklų sluoksnyje, šilta ir jauku. 

• Svarbu, kad medžiaga būtų porėta ir galėtų praleisti orą – kamieno žievei reikia kvėpuoti. Be deguonies gali prasidėti iššutimas.  

• Jaunų sodinukų apvyniojimui žiemą agroplėvelių naudoti nepatariama.

Kai kurie sodininkai sėkmingai praktikuoja kamienų apklojimą eglišakiais vietoj audeklų. Pelėms būna sunku prasibrauti pro spygliuotas šakas. 

Sovietmečiu vaismedžius nuo pelių apvyniodavo kaproninėmis pėdkelnėmis. Jeigu ūkyje buvo pėdkelnių perteklius. 

Vaismedžių apsaugai nuo apgraužimo tinka ir metaliniai tinkleliai (smulkaus akytumo). 

Cheminiai pelių atbaidymo būdai

Prekyboje šiais laikais yra daug repelentų nuo graužikų. Šių tepamųjų preparatų kvapas atbaido ir peles, ir kiškius, ir alkanas stirnas, kartais užsukančias į mūsų sodus. 

Anksčiau buvo naudojami savadarbiai “repelentai" - molio ir gyvulių mėšlo mišinys, į kurį įmaišydavo karbolio rūgšties.