Vaismedžių genėjimas žiemą

Žiemos darbai sode, genėjimas žiemą, vaismedžių atjauninimas 

Nebūtina laukti pavasario, norint nugenėti vaismedžius. Jeigu pasitaikys šiltos dienelės žiemą, kai temperatūra nėra žemesnė negu –5º C, tuomet sausą giedrą dieną galima genėti šakas. 

Palankios sąlygos genėjimui žiemą

Genėjimo darbų galima imtis, kai artimiausiomis dienomis negresia staigus temperatūros kritimas žemiau –5-10º C, o dienos žada būti sausos. 

Gerokai šaltesnėmis ir drėgnesnėmis žiemos oro sąlygomis genėjimas gali sukelti kamieno žaizdų atsiradimą, mediena tampa trapesnė, žaizdos įskila ir prastai užgyja, sodo tepalas žaizdoms suledėja, todėl labai šaltomis žiemomis genėjimo geriau atsisakyti ir perkelti jį į pavasario pradžią. Šiltesniuose regionuose, kur žiemos būna ne itin šaltos, genėjama, kai vaismedžiai įninka į ramybės būseną – mažėja augalų infekcijų perdavimo rizika. 

Dažniausia žiemos mėnesiais genėjamos obelys, vyšnios, slyvos ir kriaušės, priklausančios šalčiui atsparioms ir vasarinėms veislėms. Svarbu, kad tos obelys ir kriaušės iki šio žieminio genėjimo jau buvo derėjusios kelis kartus. Pagrindinis tokio genėjimo tikslas – senų vaismedžių atjauninimas. 

Žiemą dar galima genėti serbentų ir šilauogių krūmus. O nuo vasario mėnesio galima genėti šermukšnį, gudobelę, sedulą.

Genėjimo darbų sąrašas

Pirmiausia vertėtų nugenėti sausas ir ligotas šakas (nepriklausomai nuo to, kurioje vaismedžio dalyje jos auga). 

Oro cirkuliacijai lajoje pagerinti nugenėkite gausiai augančius ūglius, bet tik iki ketvirčio jų bendro kiekio. Antraip platesnis genėjimas gali išprovokuoti vilkūglių augimą. 

Senas šakas, derėjusias ankstesniais metais, reikės patrumpinti trečdaliu, darant pjūvį virš vaisinio pumpuro. Ši procedūra palaikys gerą vaismedžio formą ir vėliau, pavasarį, stimuliuos naujų derančių šakų vystymąsi. 

Iš jaunų šakelių pakanka nugenėti tik augančias į lajos vidų (tokia augimo kryptis laikoma neteisinga) ir šakeles, augančias pernelyg arti skeletinių šakų. 

a

Jeigu matosi, kad reikia nugenėti keletą stambių šakų, atlikite jų genėjimą ne per vieną kartą, o per dvi-tris žiemas. Jeigu koks nors vaismedis auga labai greitai, tuomet kai kurias jo šakas galima nugenėti vėliau – vasarą, pratęsiant genėjimą, pradėtą žiemą. 

Žiemą gerai matosi ligotos ir pažeistos šakos – su antaugomis, su gumburais, su patamsėjimais, su atviromis žaizdomis. Tokias šakas verta išgenėti visiškai arba tik jų dalį iki sveikos medienos. 

Žiema išryškina ir šakų žievėje pasislėpusius vabzdžius-kenkėjus: vaisinių kandžių ir verpiko vikšrų guolius. Šakas, kuriose pilna tokio “gėrio", galima nugenėti arba tiesiog pašalinti kenkėjus nuo žievės paviršiaus rankiniu būdu, be įrankių. 

Jaunus vaismedžius ir vaiskrūmius patariama genėti tik žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje (iki pumpurų prabudimo). Tokie medeliai ir krūmai neišlaiko žieminio genėjimo, kadangi jų metinės šakelės žemiau pjūvio vietos greitai nušąla. 

Reikalavimai genėjimo įrankiams

Nors žiemos metu genėjimo įrankių dezinfekavimas ne toks aktualus kaip vasarą, bet vis tiek rekomenduojama apdoroti ašmenis 10 % spirito tirpalu (2 šaukštai spirito : 1 stiklinė vandens). 

Geresnių rezultatų galima pasiekti labai aštriai nugaląstais įrankiais – tai užtikrins pjūvių kraštų lygumą ir kokybę, padės išvengti plėštinių žaizdų ir jų nušalimo.

Video