Didesnė genominė ilgaamžiškumo vertė siejosi su sveikesnėmis ir ilgiau bandoje išlikusiomis karvėmis

Daugiau kaip 10 metų trukusiame kontroliuojamame Holšteinų tyrime aukštesnė funkcinio ilgaamžiškumo genominė vertė siejosi su mažesniu ligų krūviu, trumpesniais veršiavimosi intervalais ir geresniu išlikimu bandoje.

Kas parodyta

Tyrime dalyvavo 36 karvės – po 18 aukštos ir žemos funkcinio ilgaamžiškumo genominės vertės grupėje. Grupės buvo parinktos taip, kad jų pieno gamybos genetinis potencialas būtų panašus. Pieno gamybos trajektorijos tarp grupių iš esmės nesiskyrė.

Skirtumas ryškėjo sveikatos ir išlikimo rodikliuose. Aukštesnės ilgaamžiškumo vertės grupėje nustatytas mažesnis bendras ligų krūvis ir trumpesni veršiavimosi intervalai. Iki šeštos laktacijos bandoje buvo likusios 8 aukštesnės ir 2 žemesnės vertės karvės; žemesnės vertės grupės karvių po šeštos laktacijos nebeliko, o dalis aukštesnės vertės karvių išliko iki septintos–devintos laktacijos.

Kodėl tai svarbu

Tyrimas sustiprina argumentą, kad funkcinio ilgaamžiškumo genetinė vertė gali būti susijusi ne tik su tuo, kiek ilgai karvė lieka bandoje, bet ir su sveikata bei reprodukcija, neprarandant pieno gamybos genetinio potencialo.

Ką svarbu riboti

Tai nėra platus komercinių bandų patvirtinimas. Tyrimas apėmė tik 36 karves vienoje kontroliuojamoje aplinkoje, todėl jo rezultatų negalima automatiškai perkelti visoms fermoms ar skirtingoms valdymo sistemoms.

Ką stebėti

Svarbiausi kiti įrodymai būtų didesnių komercinių bandų duomenys ir ekonominis vertinimas: gydymo, reprodukcijos, išbrokavimo, pakaitinių telyčių ir viso gyvenimo produktyvumo skirtumai tarp skirtingos funkcinio ilgaamžiškumo genetinės vertės gyvulių.