H5N1 pėdsakas Europos pieno ūkyje: viruso nerasta, bet beveik pusė karvių turėjo antikūnų

Paukščių gripo H5N1 istorija pienininkystėje nebėra vien JAV problema. Nyderlandų mokslininkai pirmą kartą Europoje aprašė pieninių galvijų bandą, kurioje nustatyta daug H5N1 specifinių antikūnų. Tuo pat metu atskiras JAV mokslininkų tyrimas pateikė kiekybinį H5N1 perdavimo per pieną rizikos vertinimą ir dar kartą parodė esminį pasterizacijos vaidmenį.

Šie du tyrimai neįrodo, kad Europoje prasidėjo į JAV panašus H5N1 protrūkis tarp pieninių galvijų. Priešingai – Nyderlanduose atlikta platesnė stebėsena kol kas tokio plitimo požymių neparodė. Tačiau rezultatai rodo, kodėl H5N1 stebėsena pieno ūkiuose Europoje tampa aktuali net tada, kai aktyvaus viruso tyrimo metu aptikti nepavyksta.

Signalas prasidėjo nuo katės

Istorija Nyderlanduose prasidėjo 2025 m. gruodį, kai pieno ūkyje gyvenusiai katei buvo nustatytas didelio patogeniškumo H5N1 virusas. Tai paskatino ištirti ūkyje laikomus galvijus.

Aktyvaus viruso RNR galvijų mėginiuose neaptikta. Tačiau serologiniai tyrimai parodė visai kitą vaizdą: H5N1 specifinių antikūnų nustatyta 34 iš 72 laktuojančių karvių, arba 47,2 %, ir 24 iš 38 tirtų prieauglio gyvulių, arba 63,2 %. Antikūnų taip pat aptikta 14 iš 70 individualių pieno mėginių.

Tai svarbus skirtumas. Neigiamas PGR tyrimas reiškia, kad mėginių paėmimo metu viruso RNR nebuvo aptikta. Antikūnai rodo ankstesnį gyvulių imuninės sistemos kontaktą su virusu. Tyrimo autoriai šį atvejį vertina kaip H5N1 žinduolių šeimininkų rato išsiplėtimo Europoje įrodymą.

Plitimo tarp Nyderlandų ūkių požymių nerasta

Vienos bandos rezultatai savaime nereiškia, kad Nyderlanduose H5N1 pradėjo plisti tarp pieninių galvijų taip, kaip nuo 2024 m. stebėta JAV. Wageningen Bioveterinary Research, kartu su kitomis institucijomis ištyrusi ir kitus pieno ūkius, gegužę paskelbė, kad požymių apie paukščių gripo plitimą tarp kitų Nyderlandų pieno ūkių nenustatyta.

Todėl Nyderlandų atvejį tiksliau vertinti ne kaip Europos galvijų H5N1 protrūkio pradžią, o kaip svarbų stebėsenos signalą: infekcijos pėdsakas bandoje gali būti aptiktas retrospektyviai, net kai aktyvaus viruso jau nepavyksta nustatyti.

Ką tai reiškia pieno saugai?

Beveik tuo pačiu metu Kornelio universiteto mokslininkai paskelbė recenzuotą kiekybinį H5N1 infekcijos rizikos vertinimą vartojant karvių pieną. Modeliuojant JAV pieno tiekimo grandinę apskaičiuota, kad medianinė infekcijos tikimybė išgėrus 240 ml pasterizuoto pieno porciją buvo 7,66 × 10⁻¹⁹. Modeliuota rizika vartojant žalią pieną buvo daug didesnė – maždaug 1,4–1,56 × 10⁻⁷ vienai 240 ml porcijai, priklausomai nuo tiekimo scenarijaus.

Šių skaičių nereikėtų suprasti kaip tiksliai prognozuojamo individualaus susirgimo dažnio. Tai modelio rezultatai, priklausantys nuo jo prielaidų ir turimų duomenų, o patys autoriai nurodo išliekančias žinių spragas, ypač dėl žmogui infekcinės dozės virusą gaunant per virškinimo traktą ir žalio pieno vartojimo įpročių.

Tačiau skirtumas tarp scenarijų labai aiškus: pasterizacija yra itin efektyvus H5N1 rizikos mažinimo barjeras. Modeliavimas taip pat parodė, kad pieno iš bendros talpos PGR tyrimai galėtų papildomai mažinti riziką žalio pieno grandinėje.

Europai svarbiausia – stebėsena

JAV H5N1 plitimas pieninių galvijų populiacijoje parodė, kad virusas gali įsitvirtinti šeimininke, kuris anksčiau nebuvo laikomas svarbia šios infekcijos epidemiologinės grandinės dalimi. Nyderlandų duomenys kol kas nerodo analogiško scenarijaus Europoje.

Tačiau beveik pusėje vienos bandos laktuojančių karvių nustatyti specifiniai antikūnai parodė ir kitą dalyką: vien aktyvaus viruso paieška gali neatskleisti visos ankstesnio kontakto istorijos.

Todėl svarbiausia šios istorijos žinia pieno sektoriui nėra teiginys, kad H5N1 jau plinta Europos pieno ūkiuose. Tokiam teiginiui duomenų nėra. Žinia kita – atsirado pirmasis dokumentuotas įrodymas, kad H5N1 kontaktas su pieniniais galvijais įvyko ir Europoje, o tai sustiprina argumentus tęsti kryptingą galvijų ir pieno stebėseną.