Lietuvos pieno sektorius koncentruojasi: gamintojų sumažėjo 17 %, supirkto pieno – tik 2,4 %

Pieno gamintojų skaičius Lietuvoje mažėja gerokai greičiau negu supirkto pieno kiekis. 2026 m. rugpjūčio duomenys rodo ne tik kainos pokytį, bet ir aiškią struktūrinę kryptį – vis didesnė pieno dalis telkiasi mažesniame ūkių skaičiuje.

2026 m. rugpjūtį pieną pardavė 7 159 gamintojai – 1 478 mažiau nei prieš metus, arba 17,1 %. Tuo pačiu laikotarpiu supirkto natūralaus pieno kiekis sumažėjo tik 2,4 % – iki 131,33 tūkst. tonų. Šių dviejų rodiklių skirtumas rodo aiškią struktūrinę kryptį: pieno tiekimas vis labiau telkiasi mažesniame ūkių skaičiuje.

Vienam pieno pardavėjui tenka vis daugiau pieno

2025 m. rugpjūtį Lietuvoje buvo supirkta 134,51 tūkst. tonų pieno. Iš ŽŪDC paskelbto dabartinio gamintojų skaičiaus ir metinio sumažėjimo galima apskaičiuoti, kad tuomet pieną pardavė apie 8 637 gamintojai.

Tai reiškia, kad vidutinis vienam pieno pardavėjui tenkantis mėnesio kiekis per metus padidėjo maždaug nuo 15,6 tonos iki 18,3 tonos – apie 17,8 %.

Tai nėra atskiro ūkio produktyvumo rodiklis: dalis ūkių galėjo pasitraukti, dalis plėstis, keitėsi ir gamybos struktūra. Tačiau bendru sektoriaus lygiu santykis aiškus – gamintojų skaičius traukiasi daug sparčiau negu realizuojamo pieno kiekis.

Daugiau kaip du trečdalius pieno jau parduoda stambesni ūkiai

Ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 tonų ir daugiau žalio pieno, rugpjūtį sudarė 67,42 % viso Lietuvoje supirkto natūralaus pieno kiekio. Šios grupės vidutinė natūralaus pieno kaina siekė 402,90 Eur/t. Bendras šalies vidurkis buvo 360,85 Eur/t.

Taigi stambesnių tiekėjų vidutinė kaina buvo maždaug 42 Eur/t, arba 11,7 %, aukštesnė už bendrą šalies vidurkį.

Šio skirtumo negalima aiškinti vien ūkio dydžiu – kainai įtakos turi pieno sudėtis, kokybė, pristatymo apimtis, sutartys ir kitos sąlygos. Tačiau kartu su pieno koncentracijos duomenimis jis rodo, kad tiekimo mastas pieno rinkoje išlieka ekonomiškai reikšmingas.

Kainos šiek tiek atšoko, bet metinis kritimas išlieka gilus

Rugpjūtį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, palyginti su liepa, padidėjo 2 % – iki 360,85 Eur/t. Tačiau prieš metus ji siekė 490,52 Eur/t, todėl metinis kritimas sudaro 26,4 %.

Stambesniems, daugiau kaip 40 tonų per mėnesį parduodantiems ūkiams, 2025 m. rugpjūtį buvo mokama vidutiniškai 536,20 Eur/t, o šiemet – 402,90 Eur/t. Tai beveik 25 % mažiau.

Todėl vien mėnesinis 2 % kainos padidėjimas dar nereiškia rinkos apsisukimo. Palyginti su praėjusiais metais, kainų lygis tebėra gerokai žemesnis.

Ką šie skaičiai sako apie sektorių

Svarbiausias rugpjūčio duomenų signalas nėra vien pieno kaina.

Jie rodo du procesus vienu metu: ūkių skaičius sparčiai mažėja, tačiau bendras supirkto pieno kiekis mažėja palyginti nedaug. Dėl to likusiai gamintojų bazei tenka vis didesnė šalies pieno tiekimo dalis.

Jeigu ši tendencija tęsis, Lietuvos pieno sektoriaus struktūrą vis labiau lems mažesnis skaičius didesnę pieno apimtį realizuojančių ūkių.

Todėl artimiausiais mėnesiais verta stebėti ne tik supirkimo kainą, bet ir tris kitus rodiklius: pieną parduodančių gamintojų skaičių, 40 tonų ir daugiau per mėnesį parduodančių ūkių dalį bendrame supirkime ir bendro pieno kiekio pokytį. Būtent jų santykis parodys, ar koncentracija spartėja.