Pasaulinės pieno rinkos pokyčiai 2026 m.: ką turi žinoti Lietuvos pieno ūkiai

Pieno sektorius per pastaruosius kelerius metus patyrė tiek pokyčių, kad daug ūkininkų sako: „Tokios sumaišties dar neteko matyti.“ Kainos šokinėja, pašarų rinka neprognozuojama, o supirkėjų už pieną mokama kaina dažnai labiau priklauso nuo pasaulio rinkos nei nuo ūkio darbo.

Vis dėlto pasauliniai procesai nėra tik teorija – jie tiesiogiai lemia, kiek Lietuvos ūkininkas gaus už litrą pieno. Todėl šiame straipsnyje trumpai aptariame svarbiausias 2025–2026 m. pasaulinės rinkos tendencijas ir kaip jos palies mūsų ūkius.

Pieno gamyba pasaulyje auga, tačiau nebe taip greitai

2024 m. pasaulio pieno gamyba pirmą kartą peržengė 1 mlrd. tonų ribą. Skaičius įspūdingas, bet situacija nėra tokia paprasta: gamyba didėja, tačiau jos nebeužtenka sparčiai augančiai paklausai.

Kodėl taip vyksta?

• Auga gamybos kaštai: brangsta darbas, pastatai, technika, pašarai.

• Aplinkosauginiai ribojimai Europoje ir Naujojoje Zelandijoje mažina gamybos apimtis.

• Ūkių skaičius mažėja, jie stambėja, bet bendras augimas lėtėja.

• Klimato iššūkiai (sausros, liūtys, karščiai) trumpam sumažina gamybą visame pasaulyje.

Prognozuojama, kad iki 2035 m. pasaulyje gali susidaryti daugiau kaip 20 mln. t pieno produktų deficitas. Tai ilgainiui reiškia tik viena – pieno produktai brangs greičiau nei bendra infliacija.

Riebalų paklausa išlieka rekordinė

Jeigu prieš 10 – 15 metų pieno pramonės akcentas buvo baltymai, šiandien viskas priešingai.

Pieno riebalai – labiausiai geidžiamas komponentas pasaulinėje rinkoje.

Sviesto kainos Europoje 2024–2025 m. mušė rekordus.

Pasaulyje sparčiai auga sūrių suvartojimas.

Kuo riebesnis produktas, tuo didesnė jo vertė.

Todėl ūkiams tampa vis svarbiau ne tik pieno kiekis, bet ir riebalų bei baltymų procentai.

 

Tai jau matome ir supirkimo kainose: ūkiai, turintys aukštesnį sudėties rodiklį, gauna ženkliai didesnę kainą.

Kaip pasaulis formuoja Lietuvos pieno kainą

Lietuva yra maža, bet labai atvira rinka. Tai reiškia, kad pieno supirkimo kainos labiau priklauso nuo globalių tendencijų nei nuo vietinių perdirbėjų.

1. Europos Sąjunga

ES pieno gamyba 2025 m. buvo gera, o kainos ėmė koreguotis žemyn. Aukšta pasiūla reiškia mažesnį spaudimą supirkėjams.

Lietuva parduoda daug sūrio ir SMP eksportui – todėl ES situacija mums kritiškai svarbi.

2. Naujoji Zelandija

Nors pieno gamina nedaug, ji valdo trečdalį pasaulinės prekybos. Kai NZ pieno kaina krinta – krenta ir pasaulinė pieno birža, o kartu ir Europos bei Lietuvos kainos.

3. JAV

JAV per 2024–2025 m. smarkiai padidino gamybą. Daugiau pieno – mažesnės baltymų kainos pasaulio rinkose.

Lietuvos eksportuotojams tai reiškia menkesnes galimybes gauti gerą kainą už SMP ir išrūgas.

4. Kinija

Didžiausia pasaulio pirkėja. Kai Kinija mažina importą – krenta viso pasaulio kainos. Kai grįžta į rinką – kainos šauna aukštyn.

Šiuo metu Kinija vis dar atsargiai perka, todėl rinka juda lėčiau.

Kainų perspektyva 2026 m.

Klausimas, kuris šiandien svarbiausias kiekvienam pieno ūkiui:

• „Kada kilstelės pieno supirkimo kaina?“

 

• Trumpuoju laikotarpiu (2026 m. žiema–pavasaris)

• Rinka vis dar slopsta po gamybos pagausėjimo Europoje ir JAV.

• Lietuvos kaina didės tik nežymiai arba liks stabili.

• Papildomą spaudimą darys rinka, jei Kinija nepradės aktyviau pirkti.

• Vidutiniu laikotarpiu (2026 m. vasara–ruduo)

Tikėtinas lūžio taškas:

• ūkių pelningumas kris, dalis mažins gamybą,

• pašarų kainos neturėtų augti,

• pasaulinė paklausa pradės stiprėti.

Jei nebus didelių geopolitinių trikdžių, rinka gali grįžti į lėto augimo tendenciją.

Ilguoju laikotarpiu (2027–2030 m.)

Tikėtina, kad pieno kainos pasaulyje bus aukščiau vidutinio istorinio lygio, nes paklausa sistemingai viršys pasiūlą.

Ką Lietuvos ūkiai gali padaryti jau dabar?

Pieno kainų kontroliuoti negalime, bet galime valdyti ūkio efektyvumą. Štai pagrindinės kryptys, kurios atsiperka bet kokiomis rinkos sąlygomis.

1. Pieno sudėtis – tiesioginis pelno šaltinis

Net 0,1 % riebalų ar baltymų pokytis metų pabaigoje gali lemti kelių tūkstančių eurų skirtumą.

Riebalai 2026 m. ir toliau bus vienas brangiausių komponentų pasaulio rinkoje.

2. Karvių sveikata tampa strateginiu klausimu

Šlubavimas, mastitai, prastas virškinimas – tai ne tik veterinariniai klausimai.

Tai tiesioginiai praradimai:

• mažesnis primilžis,

• prastesnė sudėtis,

• didesni kergimo kaštai,

• trumpesnis karvės produktyvumo ciklas.

Ūkiai, kuriuose vidutinis karvių produktyvumas krinta dėl sveikatos, praranda daugiau nei dėl pieno kainų svyravimų.

3. Pašarų valdymas – pagrindinis taupymo rezervas

Daugelyje Lietuvos ūkių pašarams tenka 50–60 % visų kaštų.

Čia slypi didžiausia optimizavimo galimybė:

• geresnė siloso kokybė,

• tikslus raciono subalansavimas,

• mažiau pašaro nuostolių,

• efektyvesnis pašarų paskirstymas.

4. Produktyvumas svarbiau nei karvių skaičius

Pasaulio ir ES statistika rodo aiškią tendenciją:

• daugiau pieno pagamina gerai valdomi, o ne didesni ūkiai.

Viena sveika ir produktyvi karvė pelningesnė nei trys sergančios.

5. Reikia planuoti bent 2–3 metus į priekį

Trumpalaikis planavimas šiandien yra rizikingas.

Reikia įvertinti:

• investicijų atsipirkimą,

• pieno kainų cikliškumą,

• ūkio kaštų struktūrą,

• darbo jėgos poreikį.

Tie ūkiai, kurie 2021–2022 m. planavo 2–3 metams į priekį, 2023–2024 m. išlošė labiausiai.

Išvada

Pasaulinė pieno rinka išlieka sudėtinga, tačiau ilgalaikės tendencijos Lietuvos ūkiams yra palankios. Naujosios Zelandijos ir ES gamybos ribojimai, JAV gamybos svyravimai, Kinijos poreikis ir auganti pasaulinė pieno produktų paklausa leis pieno kainoms ateityje kilti.

Tačiau stipriausiai išloš tie ūkiai, kurie:

• orientuojasi į kokybę,

• efektyviai valdo pašarus,

• prižiūri karvių sveikatą,

• investuoja į efektyvumą, o ne į apimtį,

• mąsto ilgesnėje perspektyvoje.

Tokie ūkiai 2026–2030 m. bus patys konkurencingiausi ir labiausiai atsparūs rinkos svyravimams.

Mindaugas Eidukaitis, UAB Agroinfo direktorius, pardavimų konsultantas